Branduolinės reakcijos

Buvo periodas, kai branduolinės reakcijos neatrodė pavojingos, tačiau atrodė labai įdomios ir labai daug žadančios. Tai JAV apie 1950-1951 metus netgi buvo pardavinėjami rinkiniai vaikams su realiai radioaktyviomis medžiagomis, kad šie galėtų daryti bandymus ir mokytis. Vėliau tokie rinkiniai dingo, o dar vėliau valdžia susiprato, kad reikia iš visur tas medžiagas šalinti, nes pernelyg jau daug susirgimų jos sukelia. Taip, nuotraukoje - realiai pardavinėtas rinkinys su realiai radioaktyviomis medžiagomis.

Branduolinės reakcijos - tai tos, kurios vyksta atomo branduolyje. Reakcijų būna įvairių, bet dažniausiai tai būna koks nors branduolinis skilimas. Retesniais atvejais - ir branduolių sintezė. Bet kuriuo atveju tos reakcijos reiškia, kad aplinkui jas gaunasi radioaktyvumas, o nesisaugant - dar ir spindulinė liga.

Buvo laikas, maždaug apie 1950, kai branduolinė energija atrodė, kaip realus stebuklas, kuris nepavojingai ir patogiai gali duoti neribotus energetinius resursus. Tais laikais žmonės svajojo apie branduolines mašinas ir branduolines baterijas tiesiog visur, kur papuola. Deja, realybė parodė, kad problemų čia per daug - branduolinės reakcijos labai jau daug kenksmingumo suskelia. Visgi, nežinia, kaip galėjo pasisukti istorija - vat būtų mažiau saugojęsi, tai žiū, ir būtų kaip kokiame Fallout viskas įvykę.

Branduolinių reakcijų rūšys

Yra išskiriamos dviejų rūšių branduolinės reakcijos - savaiminės ir dirbtinai sukeltos, sužadintos. Savaiminės būna nuo branduolių senatvės, o sužadintos - nuo apspinduliavimo kokiomis nors dalelėmis ar kitais branduoliais. Tarp pastarųjų - bene svarbiausios yra grandininės branduolio skilimo reakcijos, sukeltos neutronų - jos naudojamos branduoliniuose reaktoriuose ir branduolinėse bombose, o taip pat sintezės reakcijos, kurios naudojamos termobranduolinėse bombose.

Natūraliai gi vis dėl to dažniausaii būna savaiminės branduolio skilimo reakcijos, kurios tiesiog laikas nuo laiko įvyksta su branduoliais.

Branduolių skilimo pavojingumas

Kai branduolių skilimas būna savaiminis, nuo senatvės - tada jis matuojamas pusperiodžiais, kurie reiškia, kad tikimybiškai per tam tikrą laiką suskyla pusė atomo branduolių. Tai reiškia, kad kuo tas pusperiodis trumpesnis, tuo medžiaga radioaktyvesnė. Jei įsivaizduosim gabalą radioaktyvių medžiagų ir per kelis metrus nuo to gabalo esantį žmogų, tai tų radioaktyvių medžiagų skirstymas gausis maždaug toks:

• Skilimo pusperiodis matuojamas sekundėmis ar mažiau - medžiagos yra tik ką susidariusios iš kokių nors kitų branduolinių reakcijų, radioaktyvumas yra toks didelis, kad gali realiai įkaitinti aplinkinius daiktus. Žmogų toks radiacijos kiekis gali visiškai mirtinai nužudyti irgi per kelias sekundes.
• Skilimo pusperiodis matuojamas minutėmis - medžiagos irgi yra šviežiai susidariusios iš kitų reakcijų, radioaktyvumas yra mirtinai pavojingas, jei medžiagų daug - žmogų gali nudėti per labai trumpą laiką, sekundes ar minutes.
• Skilimo pusperiodis matuojamas valandomis - medžiagos yra irgi pakankamai šviežios, radioaktyvumas kartais gali nužudyti netgi ir per kelias minutes trunkančią ekspoziciją, bet dažniausiai per tiek laiko tiktai sukelia aštrą spindulinę ligą su mirtimi, ištinkančia per kelias valandas ar kelias dienas.
• Skilimo pusperiodis matuojamas dienomis - medžiagos yra labai labai pavojingos, per minutes gali sukelti aštrią spindulinę ligą su mirtimi, kuri bus po kelių dienų, savaitės ar panašiai. Nužudyti žmogų paprastai nužudys visgi ne per kelias, o greičiausiai per kokias kelioliką minučių.
• Skilimo pusperiodis matuojamas savaitėmis ar mėnesiais - medžiagos yra labai pavojingos, gali ir per minutes sukelti mirtiną spindulinę ligą, bet jei žmogus bus prie šių medžiagų neilgai, tai turi šansą likti gyvas, jei pasiseks. Bet visvien bus daug visokių liekamųjų ligų, o išgyvenimo tikimybė nebus didelė.
• Skilimo pusperiodis matuojamas metais ar dešimtmečiais - medžiagos yra labai pavojingos, gali per valandas sukelti mirtiną spindulinę ligą, pabuvęs prie tokio spinduliuotės šaltinio kokią dieną - nusibaigs anksčiau, o per kelias minutes gaus šiaip paprastą spindulinę ligą su kokiais nors lėtaeigiais, per savaites ar mėnesius pažeidimais. Mirčių procentai visvien bus dideli, o išgyvenusių nors ir bus, bet jie liks ligoti.
• Skilimo pusperiodis matuojamas šimtais ar tūkstančiais metų - medžiagos yra labai pavojingos, gali per valandas sukelti spindulinę ligą, bet mirtiniems poveikiams greičiausiai prireiks kelių dienų. Čia jau bus panašiai, kaip Raudonasis miškas pačiose radioaktyviausiose vietose. Ilgiau užsibuvę numirs ten pat, bet neilgai užsibuvę tiesiog likusį gyvenimą gulinės po ligonines ir išmirs per keletą metų.

Na, ir taip toliau, ir taip toliau. Radioaktyviomis medžiagomis yra laikomos netgi tos, kurių skilimo pusperiodis siekia apie keletą milijardų metų, nes netgi šitos sugeba aplink save skleisti pakankamai radioaktyvumo, kad kartais sukeltų ligas.

Aišku, visi šitie vertinimai yra sąlyginiai, nes priklausys visgi ir nuo to, kokio pobūdžio radioaktyvumą skleidžia skylančios medžiagos, ir nuo to, kokiu atstumu būsite, ir nuo to, kaip apsirengę būsite (drabužiai labai skirtingai sulaiko skirtingų rūšių radioaktyvumą), ir dar nuo visokių neaiškių faktorių.