Branduolinė bomba

B61 - viena iš masiškiausiai gamintų ir iki šiol naudojamų JAV branduolinių bombų išrinktame pavidale. Pats branduolinis užtaisas yra toksai į termosą panašus daiktas kairėje detalių krūvos dalyje.

Čia yra senos kartos tos pačios branduolinės B61 bombos užtaisymo skydelis, kuriame nustatomas aktyvavimo kodas, galingumas, o taip pat įstatomas ir specialus raktas (metalinis apvalus daiktas dešiniąjame apatiniame kampe), be kurio bomba netgi ir neužsivestų.

Branduolinė bomba - tai ta, kuri paremta branduolio reakcija, arba skylant, arba susidarant kažkokiems naujiems atomų branduoliams. Skirtingai, nei įprastos bombos, sprogsta taip, kad maža nepasirodo niekam.

Pipedija žino kelias branduolinių bombų rūšis:

• Atominė bomba - kai branduoliai skyla
• Termobranduolinė bomba - kai branduoliai jungiasi
• Vandenilinė bomba - kai branduoliai jungiasi ir tai yra vandenilio branduoliai
• Neutroninė bomba - tokia, kuri neutronais gali naikinti viską toliau, nei šilumine ir smūginės bangos energija
• Kobalto bomba - tokia, kuri užteršia aplinką radioaktyvaus kobalto izotopais

Dažniausiai branduolinėmis bombomis būna vadinamos tiktai termobranduolinės bombos, nors iš principo bet kuri atominė bomba irgi yra branduolinė bomba.

Ar galima pavogti ir panaudoti branduolinę bombą?

Šiuolaikinės branduolinės bombos turi labai komplikuotą saugiklių sistemą, dėl kurių jų negalėtų panaudoti teroristai ar dar kas nors. Ir kartu turi visą krūvą visokių apsaugų. Pvz., B61 branduolinė bomba, kuri yra viena iš plačiausiai naudotų ir gamintų, turi visą komplektą apsaugų - pvz., nesprogsta, jei šiaip neteisingai nustatyta, nesprogsta, jei nėra įstatytas specialus raktas, kuriame yra tam tikros elektrinės jungtys ir atskiros schemos dalys, kurių neįmanoma atkurti namudiniais būdais (be jo iš principo neveikia bombos elektronika).

Negana to, yra tam tikras bombos sunaikinimo raktas, kuris įjungia elektronikos sunaikinimo įtaisą - bombos viduje esanti baterija ir aukštos įtampos impulsų generatorius duoda pakankamai energijos, kad realiai išgarintų elektroninių schemų laidus. Bomba nuo to nesprogsta, o tiesiog susvyla visa elektronika, kuri tenai gana specifiška, tokia, kurios neatkurtų ne tik namudinis elektrikas, bet ir kokia nors Šiaurės Korėjos laboratorija. Toksai susinaikinimas gali įsijungti ir kitu atveju - pvz., jei bombą kažkas bandys išardyti, neturėdamas dar kitų specialių raktų.

Norint tokią bombą aktyvuoti, reikia įvesti teisingą skaičių kodą, įkišti raktą ir tada nustatyti sprogdinimo charakteristikas. Tą patį padarius, galima įjungti ir sunaikinimo įtaisą, bet galima bombą nustatyti ir sprogdinimo režimui. T.y., jei yra grėsmė, kad kažkas bombą gali vogti, personalas gali ją sunaikinti, ir tam sunaikinimui yra dar ir atskiras kodas, kuris netinka normaliam aktyvavimui.

Taigi, nors ir galima pamatyti kokiuose nors filmuose, kaip kažkas pavogia branduolinę bombą, o paskui ją nori susprogdinti, realiai tai sunkiai įmanoma, nes pačios bombos, jų aktyvavimo raktai ir kodai saugomi skirtingose vietose, o tą daryti mokantis personalas - dar kitur, kad nebūtų šalia bombų. O bombų aktyvavimas tyčia padaromas pakankamai komplikuotas, kad nežinantis žmogus neturėtų šansų aktyvuoti, bet užtat su didele tikimybe kaip tik deaktyvuotų tą bombą. Raktai ir kodai yra irgi ne universalūs, bet skirti tik tam tikroms bombų serijoms - tai reiškia, kad raktas, skirtas Olandijoje esančioms bomboms netiks toms bomboms, kurios yra Vokietijoje, nors jos išoriškai atrodytų visai vienodos. Tiesiog tyčia raktai ir bombos daromi skirtingi.

Kad visai maža nepasirodytų, tai galutinis bombos aktyvavimas įmanomas tiktai lėktuve, kur yra specialus prietaisas, kuris perduoda bombai tinkamas komandas. Be tokio prietaiso ir vėl bombos aktyvuoti nesigaus.

Surinkti visus keturis (bombas, raktus, kodus ir tą galinčius padaryti žmones) į vieną vietą galima karo atveju, tačiau įprastu režimu tie žmonės, kodai, raktai ir bombos būna už kilometrų vieni nuo kitų, kartais netgi skirtinguose miestuose. Bet ir tokiu atveju reiks penkto elemento - lėktuve esančio specialaus prietaiso, skirto bombai galutinai aktyvuoti, o tam prietaisui reikia dar vieno kodo, kurį įvestų jau lakūnas. O negana to, bombos dar turi ir saugiklius nuo išrinkimo, kad kas nors nesugalvotų jų nusikopijuoti, tad bandant išrinkti ir perdaryti, gausis vėl ta pati dezaktyvacija ir bombos sugadinimas.

Kodėl taip paranoidiškai viskas? Taigi sunku nebūti paranoidišku - ta pati B61 bomba, kurią čia nagrinėjame, kaip pavyzdį, yra virš 300 kilotonų galingumo, t.y., maždaug 20 kartų galingesnė, nei tos atominės bombos, kurios buvo numestos ant Hirosimos ir Nagasakio, nušluodamos ištisus miestus nuo žemės paviršiaus. Taigi, visai nesinorėtų, kad netyčia kaip nors atsitiktų koks nors nenumatytas atvejis.