Basic

Basic - išskirtingai buka, klasikiniu pavidalu į vykdymą pagal eilutes orientuota programavimo kalba. Iš esmės, Basic kalba dar prieš kelis dešimtmečius tapo aiškiu požymiu: programuoji Basic - reiškia, kad esi lameris. Didesnė gėda yra mokėti šią kalbą, negu nemokėti išvis jokios programavimo kalbos, nes nuo Basic žmonės būna sugadinami nepataisomai, mat absoliučiai ima nesuprasti, kas yra normalus programavimas.

Senais laikais įvairios Basic kablos versijos dar ir atstodavo pilnavertę OS daugelyje kompiuterių, o taip pat būdavo naudojami kaip komandų interpretatoriai, panašiai kaip visokiuose UNIX būna naudojamas šelas. Tai vienu metu Basic kalba buvo tapusi tiesiog asmeninių kompiuterių standartu, kuris reiškė, kad jei yra Basic, tai ir vartotojas mokės tokiu kompiuteriu naudotis. Taigi, ši kalba buvo ir daugelyje Commodore gamintų kompiuterių, ir visokiuose MSX, ir Apple II, ir netgi originaliuose IBM PC. Tiesiog kompiuterių be Basic kalbos niekas nepirkdavo. Ir tiktai vėliau vietoje Basic interpretatorių visur išplito patogesnė ir daugiau galimybių duodanti CP/M beigi DOS.

Sukurta Basic kalba buvo, kaip supaprastinta ir visiškiems durniams pritaikyta Fortran kalbos versija - primityvi, kaip plaktukas, ir su paties pirmo Fortran navarotais - privalomais eilučių numeriais. Bet ir paprasta užtat, kad netgi ant kokio nors kalkuliatoriaus galėtų dirbti. Užtat Basic vėliau ir išpopuliarėjo - ne dėl kalbos mokymosi paprastumo, o dėl to, kad primityvų Basic interpretatorių suprogramuoti galėdavo bet koks eilinis durnius. Užtat ir Basic visur būdavo, nes visur tas eilinis durnius atsirasdavo ir tą Basic suprogramuodavo.

Interpretatoriui gi viskas paprasta: jis skaito tik po vieną komandą iš eilutės, nieko negalvodamas ją vykdo, o tada eina į kitą eilutę. Senose Basic versijose būdavo taip, kad tegali turėti kelis kintamuosius, kelias komandas, palyginimo operatorių (IF...THEN) ir garsųjį Goto. Ir viskas.

Per daugelį dešimtmečių Basic patobulėjo, į ją buvo kraštutinai bukai perkeltos visokios konstrukcijos iš Pascal ir C, todėl atsirado dešimtys, jeigu ne šimtai tarpusavy visiškai nesuderinamų dialektų. Negana to, viskas susivėlė, eilučių numeriai pasidarė, o tada ir dar labiau pasitaisė - dabar štai kai kurie Basic interpretatoriai palaiko netgi ir kelias komandas eilutei, bet tada išvis prasideda visokios nesąmonės, nes jau pamirštama ir pati senoji Basic idėja - viena eilutė - viena komanda... Koks nors Visual Basic į seną ir tikrą Basic kalbą jau visai nebepanašus.

Nors kai kurie seniai jau Basic kalbą palaidojo, bet iki šiol ji gyva ir atskiruose interpretatoriuose, ir tokiose programose, kaip AutoIt.

Hello World Basic kalboje

10 PRINT "Hello, World!"
20 END

Standartinės Basic aplinkos komandos

Čia šitos komandos būdavo naudojamos, pvz., Apple II kompiuteriuose, kai reikdavo kaip nors pasikrauti programą ar ją išsikrauti, nors tam buvo ir pseudografinė aplinka, kur jokių komandų nereikėjo. Tačiau visvien dalis žmonių labiau naudodavosi Basic, nei ta aplinka. Skirtingose Basic versijose tos komandos kiek skridavosi, tai ne visada būdavo vienodos. Bet žmonės išsiaiškindavo ir susivokdavo, tai visvien naudoti galėdavo.

Čia tokių Basic komandų kažkiek:

• NEW - panaikina einamąją Basic programą ir išvalo kintamuosius, kad būtų galima vykdyti naują programą
• CLEAR - išvalo visus kintamuosius
• LIST - išveda į ekraną visą visos programos tekstą
• LIST XX-YY - išveda programos tekstą nuo eilutės nr. XX iki eilutės nr. YY
• RUN - paleidžia vykdymui einamąją programą (Applesoft Basic)
• RUN XYZ - paleidžia vykdymui programą nuo eilutės nr. XYZ (Applesoft Basic)
• RUN FILENAME - pakrauna ir paleidžia vykdyti programą iš disko, iš failo su pavadinimu FILENAME (Integer Basic)
• LOAD - pakrauna programą, standartiškai iš kasetinio magnetofono porto (Applesoft Basic)
• LOAD FILENAME - pakrauna programą iš disko, iš failo su pavadinimu FILENAME (Integer Basic)
• SAVE - išsaugo programą, standartiškai į kasetinio magnetofono portą (Applesoft Basic)
• SAVE FILENAME - išsaugo programą į failą su pavadinimu FILENAME (Integer Basic)
• BLOAD FILENAME - pakrauti dvejetainę (ne Basic) programą į atmintį
• BRUN FILENAME - įvykdyti dvejetainę (ne Basic) programą į atmintį
• CAT - parodo, kokie failai yra einamąjame disko kataloge, 40 raidžių stulpelių formatu
• CATALOG - parodo, kokie failai yra einamąjame disko kataloge, 80 raidžių stulpelių formatu
• RENAME OLDNAME NEWNAME - pervadina fail1 OLDNAME į NEWNAME
• DELETE FILENAME - ištrina iš disko failą FILENAME (Integer Basic)
• DELETE - panaikina einamąją programą iš operacinės atminties (MSX Basic)
• VERIFY FILENAME - patikrina, ar failas yra perskaitomas, kas būdavo aktualu, kai jis įrašytas į magnetofono kasetę, nes dažnai būdavo neskaitomas
• OPEN FILENAME - atidaro tekstinį failą skaitymui ir redagavimui
• CLOSE FILENAME - uždaro einamąjį failą
• SAVE FILENAME - įrašo einamąjį failą į diską, pavadinant tą failą FILENAME
• KILL FILENAME - ištrina nurodytą failą (GW-Basic)

Čia turim pastebėti, kad tik dalį išvardinom komandų, bet jau jūs galit pastebėti, kad vienur koks nors žodis reiškia vieną, o kitur - ką nors kitą, arba veiksmas vienur vienaip vadinamas, o kitur kitaip, taip kad su tuo Basic visi gamintojai pridarė visokio jovalo ir dabar visai dar neaišku, ar jūs nepridirbsit ko nors, tikėdamiesi, kad darote ką nors visai nekenksmingo.

Dar žr.

• Buvo kadaise ir toksai Lietuvoje sukurtas Basic variantas, skirtas BK tipo kompiuteriams - vadinosi Vilnius Basic