Ampyras

Invalidų namai Paryžiuje (Les Invalides) buvo skirti karo didvyriams pagerbti ir buvo laikomi vienu iš klasikinių prancūziško baroko pavyzdžių, pastatyti 1671-1706 metais. Tačiau jie netipiški - maišyti su tuo metu besirandančiu klasicizmu. Kai kurie vertina, kad būtent kone šimtmečiu vėliau būtent šitas pastatas padarė bene daugiausiai įtakos ampyro susiformavimui. Nuotraukoje matosi tik maža dalis viso didžiulio komplekso.

Ampyras arba Imperinis stilius - tam tikras XIXa. architektūros stilius, kilęs iš Prancūzijos, pilnai susiformavęs Napoleono I laikais, kaip tipiškas imperinis stilius - su polinkiu į gigantizmą, ypatingai ryškią puošybą, monumentalizmą ir taip toliau - žodžiu, kad atrodytų labai įspūdingai. Bendrai vertinant, vienas iš ankstyviausių eklektikos stilių, atsiradęs dar tuo metu, kai eklektikos sąvoka nelabai būdavo vartojama.

Stiliaus pavadinimas - "ampyras" yra nuo imperijos pavadinimo prancūzų kalba - l’Empire ir style Empire. Kitaip tariant, tiesiog imperinis stilius.

Ampyro pagrindą sudaro klasicizmas, tačiau prancūzams šis pasirodė pernelyg nykus ir paprastas, ypač dar prisimenant ne taip seniai buvusį baroką beigi rokoką. Taigi, kaip stilius, ampyras yra retrogradinis - savo esme tai tam tikras grįžimas atgal, prie baroko ir rokoko, tačiau išlaikant kažkiek klasicistinių principų, ir viską papildant vienu-kitu renesanso ar romaninio stiliaus, ar netgi ir gotikos elementu, kad tik kažkas būtų įspūdingiau.

Taigi, gaunasi tam tikra eklektika, tačiau stilingai apibendrinta į kažkiek vientisą visumą.

Paprastai kalbant, kadangi ampyro pagrindą sudaro klasicizmas, tai pastatai struktūriniais elementais išties ir primena klasicistinius, tik kad visaip keistai sukarpytus ir pridaugintus - taigi, gaunasi perteklius visokių kolonadų, portikų, arkų ir panašiai. Ir ant viso šito paprastai jau būna užvarvolinami barokiniai elementai ir kai kur vietomis - daugiau jau gotiką primenantys ypatingai statūs ir aukšti stogai (pastarieji būdingesni bokštams).

Originalus Imperinis stilius, pradėjęs kurtis dar XVIIIa., prieš Prancūzų revoliuciją, o galutinai susiformavęs XIXa. pradžioje Prancūzijoje, buvo labai primenantis Senovės Romos architektūrą, mat šioji laikyta idealiu pavyzdžiu. Vėliau stilius transformavosi ir Napoleono III laikais išsivystė į antrosios imperijos stilių, kuris jau buvo tiek atvirai ir grubiai eklektinis ir ne tiek klasicizmą, kiek baroką primenantis, kad daugeliu atvejų išskiriamas kaip atskiras stilius arba išvis klasifikuojamas kaip paprasta eklektika.

Lietuvoje ampyro nėra labai daug, nes šis stilius plito juodais laikais, kai vyko carinė Lietuvos okupacija. Visgi gan tipišku ampyro stiliumi buvo pastatytas carinės generalgubernatūros pastatas, kuris yra bene didžiausias ampyro statinys per visą Lietuvą. Pastatas statytas, bandant sukurti kažką artimesnio originaliam prancūziškam stiliui, bet visvien nesigavo labai gerai. Dabar tenai yra Prezidentūra.

O šiaip tai vienas iš ryškiausių ir geriausių ampyro pavyzdžių Lietuvoje - tai nelabai didelė, bet tikrai išskirtinė bažnyčia Kavarske, pastatyta matyt per keistą nesusipratimą, kai bažnyčių statymas visoje Lietuvoje praktiškai buvo uždraustas carinės okupacinės valdžios. Kaip ten tą bažnyčią Kavarske gavosi pastatyt, tai niekas iki šiol negali suprasti.

Ampyras ir kiti stiliai

Neretai ampyro stilius klaidingai painiojamas su istorizmu, tačiau susigaudyti čia nesunku: istorizmas tėra bandymas atkurti senesnius architektūros stilius, susiformavęs pačioje XIXa. pabaigoje, apie 1880 ir vėliau. Gi tuo tarpu ampyras, nors ir perimdamas senesnius stilius, formavosi gerokai anksčiau - pvz., Generalgubernatūra Vilniuje statyta apie 1830, o Kavarsko bažnyčia apie 1850 periodą.

Pagal savo turinį vėlgi istoristiniai stiliai paprastai gan stipriai išgrynina pamėgdžiojamus stilius, kai tuo tarpu ampyre tie stiliai kaip tik suplakami į krūvą, ir paprastai pagal gana aiškią tvarką, kur pastato struktūros, t.y., planavimo pagrindu imamas klasicizmas, tuo tarpu puošybai daugiausiai perimamos baroko stilius, kažkuriais kiekiais primaišant į jį dar ko papuola.

Gal įdomesnis ampyro santykis su eklektika, nes šioji kaip tik ir vystėsi iš ampyro, kai šis prarasdinėjo savo klasicistinį struktūralumą. Eklektikos išsivystymas ėjo paraleliai istorizmui (tad su istorizmu šioji irgi klaidingai painiojama), bet esminis skirtumas nuo istorizmo - tas, kad istorizme stiliai kaip tik išgryninami, tuo tarpu eklektikoje - kas papuola maišoma su kuo papuola taip, kad gautųsi kas nors, kas pavyko (arba nelabai pavyko). Taigi, eklektika neišlaiko to klasicistinio pagrindo - čia jau būna koksai tai tiesiog kaip papuola, taip ir gavęsis stilių mišinys.

Čia, beje, turim pastebėti, kad kaip įprasta, galime pasityčioti iš Vikipedijos, kurioje ta pati Kavarsko bažnyčia, tipiškas ampyro pavyzdys, yra pateikiama kaip istorizmas, nors jokio istorizmo ji anei per niekur neatstovauja. Mums visada malonu tyčiotis iš Vikipedijos, kuri visada vaizduoja rimtą ir rimtu veidu postina šūdus, neretai paimtus iš kokių nors šūdinų neaišku kieno parašytų kitų šūdų, kurie išvis neaišku iš kur ištraukti.

Dar žr.

Kartais išskiriamos dar dvi specifiškos ampyro rūšys:

• Rusiškasis ampyras - išsyvystęs cariniais laikais Rusijoje, pagrindinai Sankt Peterburge, pasižymi pertekline puošyba, paauksavimais, o taip pat itin klaikiomis daltoniškomis spalvomis
• Stalininis ampyras - pasižymi kiek nuosaikesnėmis spalvomis ir mažiau auksavimų, o vietomis ir šiokiais tokiais modernizmo bei Art deco elementais