Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba - ta, kuria kalba prancūzai, tai visada skamba šveplai ir maloniai. Skirtingai nuo kokios vokiečių kalbos, neturi gargariškų nesąmoningų žodžių.
Nuostabu, bet dėl senais laikais vykusios hiperaktyvios prancūzų ekspansijos po visą pasaulį, prancūzų kalba gavo kažkokį tai diplomatinį statusą, tad nors ja ir niekas nekalba, bet kažkodėl visokie diplomatiniai reikalai vis dar neretai tvarkomi prancūziškai. Žodžiu, Prancūzija pasistengė.
Prancūzų kalbos pamokėlė
Čia jums bus paprasta prancūzų kalbos pamoka, kad suprastumėte, kas tai yra. Kaip žinia, prancūzų kalbos pamokos prieinamos nedaugeliui, tai čia jums už dyką vieną duosime. Tai bus pamoka apie skaičius, kaip juos vadina prancūzai.
Skaičiai prancūziškai nuo 0 iki 19 atrodo beveik normaliai, jei neskaitysime to, kad dauguma sudėtinių skaitvardžių skaičiuose virš 10 susideda iš neišku ką reiškiančių nesusijusių žodžių, pvz., neaišku kas bendro tarp "cinq" ir "quin", kurie abu reiškia skaičių 5. Štai čia tokia visai dar nekalta pradžia:
- 0 - zero
- 1 - un
- 2 - deux
- 3 - trois
- 4 - quatre
- 5 - cinq
- 6 - six
- 7 - sept
- 8 - huit
- 9 - neuf
- 10 - dix
- 11 - onze
- 12 - douze
- 13 - treize
- 14 - quatorze
- 15 - quinze
- 16 - seize
- 17 - dix-sept
- 18 - dix-huit
- 19 - dix-neuf
Kaip matome, tik paskutiniai trys skaičiai kažkuo primena normalius - juose yra žodis "dix", reiškiantis 10 ir antras žodis, reiškiantis antrą skaičių.
Bet didesni skaičiai jau atrodo įdomiau, nors ir vis dar sudaromi pažįstamai - imame dešimtis žymintį skaičių ir prikabiname vienetus žyminčią priekabę. Tiesa, ką reiškia ir kaip atsirado tasai "ving" - visiškai neaišku, nes su skaičiumi 2, t.y., "deux" jis neturi nieko bendro:
- 20 - vingt
- 21 - vingt et un
- 22 - vingt-deux
- 23 - vingt-trois
- 24 - vingt-quatre
- 25 - vingt-sinq
- 26 - vingt-six
- 27 - vingt-sept
- 28 - vingt-huit
- 29 - vingt-neuf
Kiti irgi sudaromi taip pat, prie dešimtis žyminčio skaičiaus prikabinant analogišką priekabę.
- 30 - trente
- 40 - quarante
- 50 - cinquante
- 60 - soixante
Bet vat kai pasiekiame 70, viskas išsiverčia, ir paaiškėja, kad prancūzai, bekurdami savo skaičius, nesaikingai gėrė vyną, o gal ir dar kokius nors narkotikus vartojo, nes viskas pasisuka kitaip, ir viskas vyksta šešiasdešimtainėje sistemoje, kur sumuojama su jau anksčiau matytomis nesąmonėmis:
- 70 - soixante dix (60 ir 10)
- 71 - soixante et onze (60 ir 11)
- 72 - soixante-douze (60 ir 12)
- 73 - soixante-treize (60 ir 13)
- 74 - soixante-quatorze (60 ir 14)
- 75 - soixante-quinze (60 ir 15)
- 76 - soixante-seize (60 ir 16)
- 77 - soixante-dix-sept (60 ir 17)
- 78 - soixante-dix-huit (60 ir 18)
- 79 - soixante-dix-neuf (60 ir 19)
Tiesa, Belgijoje ir Šveicarijoje žmonės kiek protingesni, tai turi žodį "septante" ir skaičiuoja normaliai, bet tai gi belgai ir šveicarai. O štai prancūzai tai sako "šešiasdešimt-dešimt-devyni", kas reiškia "septyniasdešim-devyni". Nu ir kur jų protas?
Bet jei jums atrodo, kad čia nenormalu, tai palaukit, nes čia tik pradžia. O esmė, kad prancūzai neturi žodžio "aštuoniasdešimt" ir vietoje jo sako "keturios dvidešimtys":
- 80 - quatre-vingts (4*20)
- 81 - quatre-vingt-un (4*20+1)
- 82 - quatre-vingt-deux (4*20+2)
- 83 - quatre-vingt-trois (4*20+3)
- 84 - quatre-vingt-quatre (4*20+4)
- 85 - quatre-vingt-cinq (4*20+5)
- 86 - quatre-vingt-six (4*20+6)
- 87 - quatre-vingt-sept (4*20+7)
- 88 - quatre-vingt-huit (4*20+8)
- 89 - quatre-vingt-neuf (4*20+9)
Belgai čia visgi išlieka apsigavę, kaip ir prancūzai, o vat šveicarai tai ne tokie trenkti ir sako be jokių išsidirbinėjimų - "huitante" arba "octante" ir viską skaičiuoja paprastai. Bet vat prancūzams taip netinka. Ir belgams kažkodėl irgi.
Skaičius 90 irgi ten neegzistuoja, taigi, jie skaičiuoja toliau, sakydami "keturis kart dvidešimt ir dešimt ir devyni":
- 90 - quatre-vingt-dix (4*20+10)
- 91 - quatre-vingt-onze (4*20+11)
- 92 - quatre-vingt-douze (4*20+12)
- 93 - quatre-vingt-treize (4*20+13)
- 94 - quatre-vingt-quatorze (4*20+14)
- 95 - quatre-vingt-quinze (4*20+15)
- 96 - quatre-vingt-seize (4*20+16)
- 97 - quatre-vingt-dix-sept (4*20+17)
- 98 - quatre-vingt-dix-huit (4*20+18)
- 99 - quatre-vingt-dix-neuf (4*20+19)
Aišku, šveicarai ir belgai ne tokie trenkti, tai jie viską skaičiuoja paprastai, su skaičiumi nonante, ir be jokių išsidirbinėjimų.
O jau paskui matyt tiems prancūzams, kurie kūrė skaičius, trūko plionkė ir jie nutrūko. O kitą dieną atsibudę jau neišsidirbinėjo ir skaičiavo normaliai, taip kad šimtai, tūkstančiai ir kiti skaičiai papildomų nesąmonių nesukuria, nors visas anksčiau minėtas nesąmones ir išlaiko:
- 100 - cent
- 101 - cent un
- 125 - cent vingt-cinq
- 200 - deux cents
- 201 - deux cent un
- 243 - deux cent quarante-trois
- 1000 - mille
- 2000 - deux mille
- 2500 - deux mille cinq cents
- 10498 - dix mille quatre cent quatre-vingt-dix-huit
- 1000000 - un million
- 2000000 - deux millions
- 3800107 - trois millions huit cent mille cent sept
- 1000000000 - un milliard
Kaip matote, norint išmokti skaičiuoti prancūziškai, nepakanka išmokti skaičius, o reikia išprotėti.