Žaba

Žaba - tai toks padaras, panašiai kaip varlė, bet daug daug baisesnė. Išties tai žmonės šitaip vadina kartais rupūžes, bet tik retkarčiais, o dažniausiai - anokias asmenybes, kurios pasižymi išskirtinai gilia, visaapimančia pagieža bei iš jos kylančia pasyvia agresija.

Tipinė žaba kiek dažniau būna moteris, bet visgi dažnai būna ir vyras. Dažnas užsiėmimas - tai kokia davatka ar lietuvių kalbos mokytoja, o gal koks nors kalbainis ar dar kas nors panašaus. Gyvenimas nenusisekęs, ir nenusisekęs ne tiek dėl durnumo ir aplinkybių, kiek dėl nuolat neigiamo, priešiško ir pikto nusistatymo prieš bet ką, kas tik gali būti.

Žaba visada jaučiasi nelaiminga, nukentėjusi, o kiti jau tiri būti skolingi. Nieko žabai nebūna gero, viskas jai būna blogai. Ir visi jai būna skolingi. Taigi, žaba visus plūsta, žemina, niekina, menkina ir kiek išgalėdama skleidžia aplink save pasišlykštėjimo jausmą.

Psichiatrijoje žabos siejamos būna su narcisistiniu asmenybės sutrikimu, pasyviai agresyviu asmenybės sutrikimu, o itin sunkiais atvejais - dar ir su paranoidiniu asmenybės sutrikimu.