Davatkos

Davatka - neapibrėžtinės lyties žaba, turinti stipriai religinį polinkį. Labai daug moralizuoja, nors pačios davatkos toli gražu nepasižymi moraliu elgesiu (kita vertus, save nepagrįstai vertina kaip moralumo įsikūnijimą). Pagrindinis davatkų santykis su aplinka - smerkimas, kaltės ir gėdos skleidimas, prisiknisinėjimai prie visokiausių smulkmenų.

Kaip pvz., vienas iš tipiškiausių davatkos elgesio būdų - smerkti kitus žmones už tai, kaip jie atrodo, ką sako ir panašiai, visiškai ignoruojant turinį, o žiūrint tik į formą. Pvz., jei kokį nors žuliką kas nors pavadins žuliku, tai davatka gali pasmerkti tą, kuris taip pasakė, ir pasmerks net ne už tai, kad žuliką apkaltino kažkuo, o už tai, kad žodis "žulikas" esąs nelietuviškas, negražus ir panašiai. Kaip čia išsyk galime pastebėti, davatkos savo mąstymu ir elgesiu labai nemenkai persidengia su užkietėjusiais kalbainiais.

Būdinga, kad davatka elgiasi blogai, agresyviai, apgaulingai, tačiau pati savo elgesio neadekvatumo visiškai nepastebi. Davatkai atrodo, kad viskas su jos elgesiu yra tvarkoje, o tik su aplinkiniais negerai.

Aplinkiniams davatkos nekelia gerų jausmų, tad tipiniu atveju žmonės tokių davatkų šalinasi. Neturėdamos su kuo daugiau bendrauti, davatkos buriasi į būrelius, kuriuose apkalbinėja vienos kitas, todėl tik dar labiau įsibaimina, dar labiau ima vienos kitas smerkti ir visai nukvaišta.

Davatkos neturi aiškios lyties, būna ir vyrai, ir moterys, nors dažniau vyresnio amžiaus.

Žodžio "davatka" etimologija

Žodis "davatka" į lietuvių kalbą atėjo iš lenkų kalbos, kur vadinosi "dewotka". O į lenkų kalbą, savo ruožtu, atėjo iš lotynų kalbos, kur buvo "devotus" (dievui atsidavęs) arba "devotio" (dievo garbinimas). Taigi, pagal tiesioginę prasmę davatka turėtų būti labai religinga, bet pagal realą - tai kaip tik perdėtai, apsimestinai religinga.

Kaip tai truputį paradoksalu, bet lotynų "deus" arba "devs" yra žodis su ta pat šaknimi, kaip ir indoeuropietiškas, o labiau lietuviškas "dievas", tad galima tarti, jog ir į lotynų kalbą atmigravo iš bendros lietuvių ir kitų indoeuropiečių kalbų prokalbės, o visi žino, kad lietuvių kalba tarpu visų šių kalbų yra seniausia ir archaiškiausia, tai indoeuropiečių prokalbei artimiausia. Žodžiu, tai gaunasi, kad šitai yra kaip ir į lietuvių kalbos žodis.

Dar žr.

• Davatkų mąstymo esmė - tai užspaustos ir niekaip netvarkytos neurozės
• Žymiausia visų laikų davatka buvo tokia Karalienė Viktorija