Pasyviai agresyvus asmenybės sutrikimas

Pasyviai agresyvus asmenybės sutrikimas - tai tasai asmenybės sutrikimas, kur ypatingai išvystyta taip vadinama pasyvi agresija, kuri šiuo atveju ir tampa pagrindu asmenybės branduoliui, taip perkreipdama ir žmogaus gyvenimą, ir jo santykį su kitais, aplinkiniais žmonėmis.

Labai dažnai pasyviai agresyvus asmenybės sutrikimas painiojamas su negatyvistiniu asmenybės sutrikimu, nes pastarasis buvo apibrėžtas, siaurinant pasyviai agresyvaus sutrikimo apibrėžimą. Tačiau tai visgi kažkiek skirtingi dalykai: nors absoliuti dauguma negatyvistinio sutrikimo atvejų atitinka pasyviai agresyvaus asmenybės sutrikimo kriterijus, pasyviai agresyvus sutrikimas yra platesnis, didesnis.

Bendri pasyviai agresyvaus asmenybės sutrikimo požymiai

Šiame skyriuje nagrinėjame bendruosius, visus požymius, kurie būdingi pasyviai agresyviam asmenybės sutrikimui. Tokie požymiai apima ne tik priešišką išankstinį nusistatymą, nuolatinį pasipriešinimą, blogą darbą ir panašiai, bet ir kai kuriuos kitus, subtilesnius kriterijus.

Bendri asmenybės sutrikimo kriterijai

Kaip ir įprasta visiems asmenybės sutrikimams, čia pirmiausiai turi būti aiškūs bendri asmenybės sutrikimo kriterijai. Tai reiškia, kad pasipriešinimas, negatyvumas, neefektyvumas, blogas darbas, atsikalbinėjimai, priešiškumas ir kiti pasyvios agresijos požymiai yra ne šiaip nereti, o pakankamai sistemingi, nekintantys ir totaliniai:

• Iškreiptas mąstymo, elgesio ir reakcijų pobūdis reiškiasi visose gyvenimo srityse - ir darbe, ir asmeniniuose santykiuose, ir kitur
• Tasai iškreiptas mąstymo, elgesio ir reakcijų pobūdis nesikeičia per visą gyvenimą, yra pastebimas dar nuo jaunystės, paauglystės ar vaikystės - jis nekinta ir nesikoreguoja
• Tasai iškreiptas mąstymo, reakcijų ir elgesio pobūdis yra toksai, kad trukdo žmogui užmegsti asmeninius santykius, trukdo darbe, trukdo įvairiose srityse, sukelia problemas ir pačiam žmogui, ir aplinkiniams

Kitaip tariant, ta pasyvi agresija tęsiasi per visą gyvenimą, per visas sritis, su visokiausiais dalykais, ir kenkia ir pačiam žmogui, ir aplinkinius visiškai užveikia.

Bendras pasyviai agresyvių asmenybės sutrikimo atvejų apibūdinimas

Pasyviai agresyvaus asmenybės sutrikimo atveju mąstymo, elgesio ir reakcijų pobūdis yra persikreipęs taip, kad žmogus priešinasi bet kokiems aplinkos norams ar reikalavimams, kad jis adekvačiai elgtųsi ar dirbtų. Vietoje to pas žmogų veikia visąapimantis ir nuolatinis socialinis ir darbinis neefektyvumas, kuris reiškiasi netgi tada, kai efektyviau, sėkmingiau, geriau elgtis yra ir lengva, ir tai duoda žmogui geras galimybes. Kita vertus, visas toksai pasipriešinimas aplinkai būna išreikštas ne atvirai, o užmaskuotai, pasyviai, netiesiogiai.

Ryškiausiai tasai pasyviai agresyvus pasipriešinimas būna pastebimas darbe, nes tenai vadovai reikalauja, kad žmogus dirbtų. Kita vertus, šeimoje, santykiuose ir pan. tas elgesys irgi būna analogiškas.

Dažniausiai tas pasipriešinimas pasireiškia, kaip neadekvatus delsimas iki paskutinio momento, užsispyrimas, nesąmoningas maklinėjimas, užsiimant nereikalingais dalykais, tiesiog tyčinis (ar menamai netyčinis, menamu nemokėjimu ar menamu kvailumu paremtas) neefektyvumas ir nuolatinis užmaršumas. Paskui viskam randama dar ir pasiteisinimų.

Tipiniai variantai - pvz., vadovas ryte davė pavaldiniu surinkti tam tikrą medžiagą, kurios reiks kitai dienai. Pavaldinys nesurinko medžiagos, surinko kažką visiškai neteisingo ir pasiteisino, kad "tai aš taip supratau užduotį, kitą kartą aiškiau paaiškinkit, ko norit". Arba pvz., darbuotojas nuolat vėluoja su darbais, pavėluoja į susitikimus, užmiršta medžiagą (kurios gal išvis net neturi) ir pan.. Arba, darbuotojui skiriant darbą, jis pradeda aiškinti, kad kodėl jis turi dirbti, kad tas darbas nereikalingas ir kad vadovas išsiaiškintų, ko jis pats nori, nes jis nori neaišku ko.

Dėl nuolatinių konfliktų su aplinkiniais pasyviai agresyvūs žmonės paprastai yra linkę dar ir į depresiją, distimiją (pablogintą nuotaiką), taip pat į piktnaudžiavimą alkoholiu, kuris ilgainiui pereina į lėtinį alkoholizmą. Pastarasis būna sunkiau taisomas, nes bet kokia pagalba atmetama, naudojant tuos pačius pasyviai agresyvius manipuliacinius metodus.

Formalūs pasyviai agresyvaus asmenybės sutrikimo požymiai

Žemiau yra formalūs kriterijai, daugiau mažiau atitinkantys kriterijus iš DSM-III, kur šis sutrikimas pakankamai nuosekliai išnagrinėtas:

• Pasipriešinimas reikalavimams ar aplinkos spaudimui elgtis tiesiog adekvačiu našumu ar produktyvumu darbinėse ir socialinio funkcionavimo srityse
• Pasipriešinimas išreikštas netiesiogiai mažiausiai dviem iš šių būdų:
  • Prokrastinacija (delsimas iki paskutinio momento arba pavėluojant)
  • Maklinėjimas - delsimas, krapštymasis, dykinėjimas, užsiimant ne tuo, kuo reikia
  • Užsispyrimas, dėl kurio vyksta pasipriešinimas reikalavimams
  • Tikslingas neefektyvumas (visada užmaskuotas, tačiau visgi pastebimas, nes žmogus dirba prasčiau)
  • Užmaršumas, kuris yra greičiau "užmaršumas" kabutėse
• Kaip aukščiau minėtų punktų pasekmė, žmogų persekioja visaapimantis neefektyvumas ir darbe, ir šeimoje ar kituose santykiuose. Pvz., tikslingas neefektyvumas atima iš žmogaus galimybę daryti karjerą ir uždirbti didesnį atlyginimą.
• Neefektyvus, pasyviai agresyvus elgesys matomas ir tose situacijose, kur elgdamasis adekvačiai, žmogus lengvai galėtų daug pasiekti.
• Žmogus neatitinka jokio kito asmenybės sutrikimo kriterijų, kurie gali būti.

Pasyviai agresyvus asmenybės sutrikimas ir negatyvistinis asmenybės sutrikimas

Pasyviai agresyvus asmenybės sutrikimas egzistavo dar asmenybės sutrikimų klasifikacijoje pagal DSM-III, kur buvo Klasteryje C, prie visokių baikščių variantų. Bet jau asmenybės sutrikimų klasifikacijoje pagal DSM-IV buvo išmestas, nes labai jau atitinka bendromis savybėmis geros pusės kitų asmenybės sutrikimų požymius, ir netgi DSM-III buvęs kriterijus, kad turi neatitikti kitų asmenybės sutrikimų, nepasiteisindavo, nes daugeliu atvejų niekas pernelyg nesigilindavo, nes aiškintis su pasyviai agresyviais yra labai sunku ir vargina.

Kitaip tariant, buvo tarta, kad pasyvi agresija turi būti visgi perkvalifikuojama į kažką konkretesnio, nei šiaip pasyviai agresyvus asmenybės sutrikimas. Kita vertus, dalis pacientų būna tokie grynai tiesiog pasyviai agresyvūs ir be ryškesnių kitų požymių, kad visgi iki šiol tebevyksta ginčai, kad gal visgi pasyviai agresyvus asmenybės sutrikimas yra vertas egzistavimo. Tik tokiu atveju diagnostinius kriterijus reikia kiek pakeisti, kad nesipainiotų su kitais asmenybės sutrikimais.

Tyrėjams padarius prielaidą, kad jei žmogus turi kitą asmenybės sutrikimą, tai reiškia, kad ne pasyviai agresyvų, gavosi išrūšiuoti nemažą dalį kitų sutrikimų. Paskui pabandžius įvardinti aiškesnius, ryškesnius kriterijus, paaiškėjo, kad labai didelė dalis pasyviai agresyvių turi dar ir stiprokus nuotaikos skirtumus. Esminės emocijos ir elgesio būdai, kuriuos reikšdavo ryškiau besiskiriantys atvejai, buvo tokie:

• Tiesiog reakcijų neadekvatumas - gynybinės ir agresyvios reakcijos ten, kur nėra pavojaus
• Neatsakingumas - pažadami padaryti visokie dalykai, bet nepadaromi, suverčiant kaltę ant kitų žmonių
• Aplinkinių žmonių niekinimas, žeminimas, aiškinant, kad jie yra nevykę, niekam netinkami

Dabartiniu metu būtent tokie trys požymiai gali būti laikomi ryškiausiais skiriamaisiais negatyvistinio asmenybės sutrikimo bruožais.