Cotard sindromas

Kotaro kliedesiai arba Cotard sindromas - specifinė depresyvinių kliedesių rūšis, pasireiškianti kaip atskiras ryškus sindromas, pasiekiantis parafrenijos lygį. Kai kada šitas sindromas įvardinamas, kaip visiškai tiesiogiai atvirkščias (negatyvinis) didybės manijos variantas.

Paciento kliedesiams tuo pat metu būdinga įdomi kombinacija: čia apsijungia ir didybės kliedesiai, ir kraštutiniai hipochondriniai kliedesiai, ir kaltės kliedesiai, ir nihilistiniai kliedesiai, ir apokaliptiniai kliedesiai. Viskas pavirsta į nesveiką variantą, kur pacientas tiki besąs zombiu ar šiaip kokiu pūvančiu lavonu, dėl kurio sužlugs visas pasaulis.

Kartais Cotard sindromas dar laikomas specifine, į save nukreipta Capgraso sindromo forma, kurią Janes Cotard atrado keliais dešimtmečiais anksčiau, nei buvo atrastas tasai Capgraso sindromas. Senovėje šitas sindromas pasitaikydavo gana dažnai, nes neretas atvejis būdavo prie neurosiflio. Šiais laikais irgi būna tokių kliedesių, nes ir dėl kitų sutrikimų jie pasitaiko, bet visgi gerokai rečiau.

Cotard kliedesių simptomatika

Būdinga, kad pacientą kamuoja nerimas ir beviltiškumas, pastebimas aiškus afektas. Kliedesiai kraštutinai vaizdingi, idiotiškai durni ir ryškūs - tokius gali diagnozuoti netgi žmogus, kuris išvis nieko apie psichiatriją nežino. Kliedesių siužetas - kaip iš trečiarūšio siaubo filmo: pacientas serga kokia tai baisia liga, dėl kurios visas pasaulis pražus, negana to, pacientas dar dėl to ir kaltas.

Būdingi ligonių skundai visokiomis hipochondrijos tipo nesąmonėmis, tik tos nesąmonės visiškai peržengia sveiko proto ribas. Kaip pvz.: paciento žarnynas supuvo, suskystėjo ir buvo ištriestas - pacientas pats tą matė. Širdies pas pacientą nėra, nes ji neplaka, nes jis zombis - patys galit paklausyti ir įsitikinti. Nuo paciento visas pasaulis užsikrėtė AIDS, sifiliu ir dar kokia nors negirdėta liga. Jis iškvėpdamas mirtinus virusus, užnuodijo planetos orą, pasmerkė žmoniją pražūčiai ir išsigelbėjimo nėra.

Daugeliu atvejų pacientas dėl to pats ateina save prisiduoti kur nors į policiją, polikliniką ar saugumą, kur ima reikalauti, kad jam būtų suteikta gydomoji eutanazija ar dar kokia nors panašaus pobūdžio paslauga, nes jis yra dėl visko kaltas.

Sunkesniais atvejais būna ir ryški derealizacija, kai pacientas sako, jog visi žmonės jau mirė ir aplinkui vien zombiai, o ir šiaip pasaulis griūna, bei depersonalizacija, kur pacientas sakosi, kad jau ir jis numirė ir jo nėra, o čia tik vaikštančio lavono smegenys paskutines jo mintis perduoda. Kartais pasitaiko nuoširdžių paciento prašymų, kad jį palaidotų.

Ankstyvose Cotardo sindromo stadijose neretai pastebimas veidrodžio simptomas. Sindromui įgavus galią, veidrodžio simptomas išnyksta, negana to, pacientas, žiūrintis į veidrodį, išvis neatpažįsta savęs ir nerodo jokių emocijų - tai jau depersonalizacija.

Grynai patogumo dėlei kartais Kotaro kliedesiai išskiriami į dvi skirtingas grupes, priklausomai nuo to, kokios idėjos visgi dominuoja paciento galvoje:

• Hipochondriniai Kotaro kliedesiai - čia pacientas pasakoja visokias baisybes apie tai, kad jis praradęs vidaus organus, jie išpuvę ar pavogti kokių ateivių, o sunkiais atvejais pacientas būna įsitikinęs, kad jis pats išvis visai jau lavonas ir jo asmenybė jau neegzistuoja, o tik lavonas dar vykdo kažkokią nesąmoningą programą. Kartais pacientas gali pasakoti, kad jis neturi rankų ir kojų, nors turi jis ir kojas ir rankas - tiesiog jam atrodo, kad rankos bei kojos nupuvę, o kai pacientą kamuoja ir haliucinacijos ir šiaip sąmonė aptemusi, tai jam realybė visai nieko nereiškia. Žodžiu, hipochondriniai kliedesiai kraštutiniu ryškumu.
• Melancholiniai Kotaro kliedesiai - čia kai pacientas baisiai kankinasi dėl savo ir pasaulio žūties, nes viskas jau prarasta, nieko neįmanoma išgelbėti, jo paties šeima ir bendradarbiai žuvo nuo epidemijos ar pan.. Kartais čia pacientas gali imti kliedėti apie tai, kad jis nemirtingas ir tik visam pasauliui praneša kankinančią žinią, o pats turės kentėti visą amžinybę. Kitaip tariant, nihilistiniai kliedesiai kraštutiniame pavidale.

Visgi viena ir kita kliedesių rūšis dažniausiai daugiau ar mažiau persimaišo, tai šitas skirstymas visgi sąlyginis.

Patogenezė ir gydymas

Cotard sindromas išsivysto esant gilioms depresijoms, ypač endogeninėms ir linkusioms į psichotines formas. Taip pat pasitaiko prie schizoafektinio sutrikimo, taip pat - prie paranoidinės šizofrenijos, jei šioji turi depresyvinę formą.

Gerokai dažniau Cotard sindromas pasitaiko, esant senilinėms depresijoms ir psichozėms, kai nuo senatvės smegenys pareina.

Jei pacientas yra gana jaunas ir negali būti požymių, jog pas jį yra senilinės psichozės simptomų, Cotard tipo kliedesiai paprastai reiškia kraštutinai sunkią depresijos būklę ir labai aukštą suicido riziką, kas savo ruožtu reiškia, kad pacientas guldytinas į intensyvios priežiūros skyrių.

Hospitalizacija būtina visais atvejais. Gydymas - simptomatinis, kaip ir kitoms parafrenijoms - neuroleptikais.