Kaltės kliedesiai

Kaltės kliedesiai - čia kai pacientas prisigalvoja visokių nesąmoningų kalčių, dėl kurių jis kaltas, o tada save visaip už jas baudžia, dėl jų visur prisipažįsta, prašosi bausmių ir taip toliau. Paprastai pasitaiko kartu su sunkiomis depresijos formomis, pereinančiomis į psichotinį pobūdį, prie bipolinio sutrikimo, prie kai kurių senatvinių demencijų, taip pat kartais ir prie šizofrenijos, jei paciento būsena labai depresyvi.

Esminis kaltės kliedesių požymis - kad tos kaltės yra išsigalvotos, tuo šie kliedesiai skiriasi nuo savigraužos kliedesių. Kita vertus, kartais tie kliedesiai būna ir pramaišiui. Esant itin sunkiems atvejams, kaltės kliedesiai gali peraugti į Cotard sindromą.

Patys kaltės kliedesiai būna įvairūs: pacientas gali save kaltinti ir dėl to, kad kokie nors giminaičiai, kaimynai ar pažįstami žmonės mirė, sau priskirdami kaltę dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo. Būna, kad kaltės kliedesiai įgauna ir labai grandiozinę formą, pvz., koks nors senatvinės demencijos kamuojamas pacientas ima kaltinti save dėl to, kad kilo II Pasaulinis karas ar dėl to, kad žlugo SSRS. Būna, kad tokie pacientai kreipiasi į policiją, prisipažindami dėl nusikaltimų, kuriuos esą padarė - pvz., prisiima kaltę dėl kokių nors žmogžudysčių. Kiek retesniais atvejais būna, kad dėl tų menamų nusikaltimų pradeda slapstytis.

Kai kuriais atvejais pasitaiko, kad kaltės kliedesių kamuojami pacientai nusprendžia save nubausti - tada pasitaiko ir kokios nors savižudybės ar savižala. Dėl šios priežasties, pastebėjus kad pas pacientą yra kaltės kliedesiai, pageidautina jį hospitalizuoti, nes gali baigtis prastai.