Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Parafrenija
Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti! |
Parafrenija, kas dar kartais vadinama kaip parafreninis sindromas - trumpai tariant, beprotybė. O šiaip jau tiesiog sindromas, jau kai visai pilnais mastais įsivažiuoja haliucinacijos ir kliedesiai, dargi taip, kad žmogus nesiorientuoja aplinkoje. Paprastai tai jau būna pavirtęs į kokį nors personažą - Visatos Valdovą kažkokį, bet dar ne visai pabėgęs iš Realo, o tik ant ribos iki pabėgimo. O jau vat kai visai pabėga, tai prasideda katatonija.
Būdinga, kad prie parafrenijos jau pilnais mastais vyksta kliedėjimas, elgesį reguliuoja visokie balsai, taip kad prasideda automatizmas, o ir haliucinacijos su iliuzijomis lenda iš visų pakampių.
Parafreniją dar 1913 metais aprašė žymusis psichiatras Emil Kraeplin, kaip ryškiausią beprotybės formą - tą šitas žodis ir reiškia, nes lotyniškai para reiškia "be", o phren reiškia protą. Taip kad čia jau visai be proto. Aišku, kad jei jau pacientui nustatyta parafrenija kaip sindromas, tai ir schizofrenija greičiausiai bus nustatyta kaip liga. Kita vertus, kai parafrenija tęsiasi labai ilgai - tai jau sakoma, kad parafreninė šizofrenija.
Parafreniniai kliedesiai
Kliedesiams prie parafrenijos būdingi keli specifiniai bruožai:
- Kliedesiai būna ryškūs ir turiningi, viso ko centru tampa pacientas, t.y., didybės manija. Ryškiais atvejais pacientas gali tapti kokiu nors imperatoriumi, galaktikos prezidentu, Bill Gates nesantuokiniu vaiku, slaptu oligarchu, mafijos vadu ar kokiu nors valdžios valdytoju.
- Pacientai linkę kleidėti apie visokias reformas, paprastai - labai globalias, o dažniausiai - visiškai absurdiškas. Kitaip tariant - tai reformaciniai kliedesiai. Pvz., pacientas gali išdavinėti licencijas kontaktams su kitomis galaktikomis ar ruoštis kokiam nors dar visuomenės sistemos pertvarkymui.
- Paranoidinių kliedesių atveju pacientas irgi prisigalvoja visokių stebuklų, pvz., kad visas VSD jį seka, o psichotronus tiktai jam vienam kontroliuoti sustatė visur.
Būdinga, kad pacientas savo kliedesiuose remiasi retrospektyva - visus savo gyvenimo įvykius susieja su savo absurdiškomis teorijomis ir viską pagal jas paaiškina. Įskaitant ir savo paties gimimo datą, kuri gali būti apspręsta kokios nors tarpgalaktinės sąjungos, ir savo gimimo vietą - kokios nors Kalabybiškės šiuo atveju tampa specialia vieta, kuri sukurta tam, kad jis būtų nuslėptas nuo persekiojančios iliuminačių organizacijos. Jo paties giminės gali paaiškėti beturintys kokias nors gilias šaknis - tėvas paskutinis popiežiaus sosto paveldėtojas, o motina - kokia nors besislapsčiusi princesė Lėja.
Labai būdinga konfabuliacija, kitaip tariant - prisiminimai pagal poreikį išsigalvojami ir perdirbami taip, kad su realybe nustoja ką nors bendra turėti. Pvz., jei pacientas atsėdėjo prieš 10 metų kalėjime už kokią nors vagystę, tai visas tas periodas gali pavirsti į darbą kokioje nors superslaptoje ateivių laboratorijoje.
Labai tipiška, kad pacientai ima atpažinti visai nepažįstamus žmonės - pvz., gydytojas jam paaiškėja besąs senu draugu iš tarpgalaktinės akademijos, o sanitaras - šalimais gyvenančiu kaimynu. Tuo tarpu valytoja - Mėnulyje esančio viešnamio savininkė.
Parafrenijos eiga
Pagal savo eigą išskiriami du parafrenijų atvejai - ūminė arba aštri parafrenija, o taip pat lėtinė arba chroniška parafrenija. Simptomatika čia irgi kažkiek skiriasi.
Aštrios parafrenijos atvejams būdingas ne tik staigus ir greitas išsivystymas (per kelias dienas), o paskui ir gana greita eiga į prastesnę ar geresnę būseną. Labai būdinga, kad pacientą apima ir ryškus afektas: būsena keičiasi nuo depresyvios iki maniakalinės, dar ir su euforijos požymiais ir netgi kartais pasireiškiančia ekstaze. Būdinga, kad pacientas kliedi nesistemiškai, pasakojimas vis keičiasi priklausomai nuo to, kas aplinkui vyksta. Dažnai pasitaiko melagingas atpažinimas, kai pvz., paaiškėja, jog visi sanitarai ar šiaip gatvės praeiviai išties yra visai ne tie, kas yra, o kokie nors saugumo agentai ar driežažmogiai.
Chroniškos parafrenijos atveju kliedesiai sistemingi ir stabilūs, išsivysto didelės teorijos apie pasaulio sandarą, kuri yra visai ne tokia, kokia yra, t.y. atsiranda sistemingų kliedesių požymiai. Pacientas labai linkęs vaizduotis kokiu nors superasmeniu, nuo kurio priklauso žmonijos išlikimas ir Visatos stabilumas. Dažniausiai reikalaujama, kad visi aplinkiniai garbintų. Kita vertus, pacientas nebūna taip smarkiai užsivedęs, kaip aštrios parafrenijos atvejais.
Parafreninio sindromo variantai
Tas pats garsusis šizofrenijos išradėjas Emil Kraeplin kadaise aprašė ir visokias esminias parafrenijos rūšis, kur kiekvienas parafreninis sindromas suklasifikuotas savaip.
Štai tokie parafreninio sindromo variantai išskiriami:
- Sistematizuota parafrenija, kai vis pacientą kamuoja visokios didybės idėjos, paranoja, antagonistiniai kliedesiai (čia apie kokią nors gėrio ir blogio kovą), bet viskas yra susikurta taip, kad gaunasi pakankamai sistemiškas ir nenormalus, viską paaiškinantis pasaulio vaizdas. Panašiai, kaip kokia Paralelinė Visata, bet gana daug kur persiklojanti su mums įprasta.
- Nesistematizuota parafrenija - iš esmės, ta pati aštri parafrenija, kur būdingi visai nesistemingi kliedesiai ir žmogui tai vienaip atrodo, tai kitaip - čia gali būti, kad kelias valandas iš eilės jis kliedi apie kokius nors ateivius, o paskui staiga ima kliedėti apie II Pasaulinį karą ir iš visur lendančius rusofobus.
- Haliucinacinė parafrenija išsiskiria tuo, kad visokios haliucinacijos bei pseudohaliucinacijos čia eina didžiuliais kiekiais. Dažniausiai tos haliucinacijos būna verbalinės - kitaip tariant, visokie balsai, kurie nurodinėja, komentuoja ir šiaip kažką aiškina. Paprastai būdingos dvi eigos:
- Haliucinuojami balsai visaip pacientą giria, garbina, skatina užimti pasaulio valdžią ir taip toliau - tokiu atveju būna didybės manija, paciento būsena pakili
- Kitu atveju haliucinuojami balsai pacientą žemina, keikia, žada jam pragaištį, kalba visokias šlykštynes - tada pas pacientą būna antagonistiniai kliedesiai ir paranoja
- Konfabuliacinė parafrenija jau pagal pavadinimą sako, kad čia visokios konfabuliacijos - pacientas iš neaišku kur prisimena neaišku ką, pavyzdžiui kad yra paslėpęs kažkur kilogramą aukso. Netgi ne kilogramą, o 100 kilogramų. Netgi gal 100 tonų - t.y., turto kliedesiai. Arba kad jį persekiojo būrys vyrų juodais kostiumais juoduose sraigtasparniuose. Ir taip toliau. Šitiems pacientams pakankamai būdingi pasakojimai apie visokias garsias gimines ir pažintis (pvz., pacientas gali pasakoti, kad Dalia Grybauskaitė esanti jo sesuo, kurią jis už rankutės į mokyklą vedžiodavo) ir taip toliau.
- Melancholinė parafrenija, dar žinoma kaip Cotard sindromas. Būdinga, kad čia visas pasaulis neišvengiamai žlugs, ateis Pasaulio Pabaiga ir taip toliau. Švelnesniu atveju tai būna tiesiog į kliedesių lygį nusileidusi hipochondrija, kur pacientą neišvengiamai suės kokia nors liga, nes jam gangrena, vėžys, stuburo ir galvos atrofija, AIDS, šiltinė ir galimai netgi kažkokia nežinoma kosminė infekcija, o ir kažkokios kirmėlės galvoje, o taip pat ir ateivių lervos pilve. Aišku, jokių ten ligų pas pacientą neatsiranda, bet tai nieko jam nereiškia. Sunkiais atvejais pacientas gali save kaltinti dėl visų pasaulio bėdų, įskaitant ir krizę, žemės drebėjimus, cunamius, pasaulinį atšilimą, Černobylį ir Fukušimą ir taip toliau.