Ašarinės dujos

Ašarinės dujos arba lakrimatoriai - tai visokios medžiagos, kurios mažesnėmis už mirtinas dozėmis sukelia akių, gleivinės, odos ir kvėpavimo takų dirginimą, kuris pakankamai skausmingas, kad žmogus nieko negalėtų daryt, o tik bėgtų, rėktų ir ropinėtų, bandydamas kažkaip išsigelbėti. Teoriškai ašarinės dujos nemirtinos, tačiau praktiškai kasmet bendras nunuodytų ir sužalotų jomis žmonių kiekis pasaulyje skaičiuojamas tūkstančiais, tačiau dujų balionėliai nuo to tik populiarėja.

Realiai tai gi ašarinės dujos yra tas pats cheminis ginklas, tiktai kad visokios vyriausybės tą atkakliai neigia visomis sutartimis dėl cheminio nusiginklavimo, nes kaip kažkada cheminius ginklus naudodavo karuose, taip dabar naudoja prieš civilius gyventojus, kurie net ir apsisaugoti neturi kuo. O kare tų dujų ilgainiui buvo atsisakyta tik todėl, kad kareiviai nuo jų gerai apsisaugo dujokaukėmis.

Visų ašarinių dujų poveikio esmė - tai, kad jos dirgina visokius receptorius arba nervų galūnes. Dirginimo pobūdis yra skausmingas, primenantis deginimą ir labai nemalonus, tad čia turim pasakyti, kad pagal medicininį poveikį tos medžiagos yra priskiriamos poveikį periferinei nervų sistemai darantiems skausmo eliksyrams.

Tai dar kartais visoks žalias jaunimėlis užduoda su tuo susijusį klausimą: kaip apsisaugoti nuo ašarinių dujų?

Kenksmingas ašarinių dujų poveikis

Būdinga yra tai, kad nors formalistiškai vadinamos nekenksmingomis ir nemirtinomis, visos be išimčių ašarinės dujos yra mirtinos, jei tik dozė yra pakankamai didelė. Kenksmingas poveikis organizmui veikia per kelis skirtingus fiziologinius procesus:

• Skausminis šokas - esant pakankamai didelei dozei, dėl skausmo organizmas sureaguoja būdingu būdu, kaip į traumą: kraujagyslės išsiplečia tiek, kad kraujospūdis krenta iki žemesnio, nei su gyvybe suderinamas lygio. Kitaip tariant, žmogus numiršta.
• Kvėpavimo takų pažeidimai - žmogui pažeidžiami bronchai ir plaučiai, dėl kurių išsivysto staigi pneumonija, pasibaigianti letaline baigtimi
• Nervų sistemos pažeidimai - dėl sukeltų periferinės nervų sistemos pažeidimų gali prasidėti plaučių spazmai, pasibaigiantys uždusimu
• Mirtis dėl antrinių (netiesioginių) poveikių:
  • Dėl sukeltų konvulsijų gali prasidėti vėmimas, kartu su konvulsyviu kvėpavimu pasibaigiantis paspringimu ir uždusimu
  • Dėl staigiai kritusio kraujospūdžio paspartėjęs širdies darbas gali baigtis infarktu su letaline baigtimi
  • Dėl išsiplėtusių kraujagyslių atsilaisvinę trombai gali sukelti plaučių irba smegenų insultą
• Dėl alerginių reakcijų gali išsivystyti anafilaktinis šokas su letaline baigtimi, tačiau tokie atvejai reti

Būdinga yra tai, kad kenksmingesniu poveikiu pasižymi medžiagos, smarkiau veikiančios kvėpavimo takus, nors teoriškai bandymai su gyvūnais gali rodyti mažesnį kenksmingumą. Pvz., testuojant laboratorijose ant gyvūnų, CS mirtinos dozės nuo nepakeliamų skiriasi smarkiau, negu CN, tačiau pagal praktinius efektus dėl stiprių kvėpavimo takų pažeidimų mirčių atvejai nuo CS yra nuo kelių iki keliolikos kartų dažnesni.

Pašaliniai poveikiai, nepriskiriami kenksmingiems - tai tie, kurie neturi letalinių pasekmių. Tarp pašalinių poveikių būdingiausi tokie:

• Akių pažeidimai (tinklainės pažeidimai, lęšiuko sudrumstimas ir pan.)
• Odos pažeidimai (bėrimai, pūslės ir pan.)
• Kvėpavimo takų pažeidimai - bronchitai, bronchiolitai, pneumonijos
• Įvairios alerginės reakcijos

Tarp pašalinių poveikių būdingiausi akių pažeidimai, tačiau dauguma atvejų regėjimas pablogėja gana nežymiai. CR ir CS atveju itin dažni plaučių pažeidimai, sukeliantys ilgalaikius bronchitus ir chroniškas plaučių ligas, dėl kurių nuolatinio besitęsiančio pobūdžio pacientai dalinai praranda darbingumą. CN atveju būdingesni daliniai ar pilni regėjimo pažeidimai, susiję su cheminiu akies nudeginimu.

Labiausiai žinomos ašarinės dujos

Yra daug visokių ašarinių dujų, tačiau tarp jų yra ir išskirtinai gerai veikiančių, nuo senų laikų gerai žinomų ir populiarių. Tai čia tas žinomiausias medžiagas ir pavardinsime:

• Chlorpikrinas arba PS - kadaise svarbiausios, o ir iki šiol kariškių tarpe itin gerai žinomos ašarinės dujos
• Kapsaicinas arba OC - būna kartais net ir ekologiškas, daromas iš natūralių raudonųjų pipirų
• MPK arba pelargoninės rūgšties morfolidas, plačiai naudotas SSRS
• PAVA arba pelargoninės rūgšties vanilylamidas - tolimai panašus į MPK, ir labai artimai panašus į kapsaiciną, tačiau vakarietiškas chemikalas
• CN arba chloracetofenonas - jau klasikinėmis tapusios ašarinės dujos
• CS arba chlorobenzalmalonodinitrilas - pasižymi stipriu kenksmingu poveikiu kvėpavimo takams
• CR arba dibenzoksazepinas - poveikis panašus į CS, tačiau mažiausiai du kartus stipresnis, be to aktyvumas kardinaliai didėja nuo kontakto su vandeniu

Dar istoriniais bei mokslo-pažintiniais tikslais gal būt verta ir kažkiek kitų paminėti ašarinių dujų bei panašių junginių:

• Akroleinas, dar žinomas kaip propenalis
• Bromacetofenonas
• Chloracetonas
• Chlorcianas
• Bromacetonas, dar žinomas kaip BA arba martonitas
• Etilbromacetatas
• Ksililbromidas
• Kamitas, dar žinomas kaip CA arba brombenzilcianidas
• CHT, dar žinomas pavadinimu 1-methoxy-1,3,5-cycloheptatriene

Ir dar prie lakrimatorių kartais priskiriamas ir toksai adamsitas, nes irgi ašarojimą sukelia, nors tas labiau dėl kitų savybių žinomas...