Chloracetofenonas

Štai čia matosi CN dujų poveikis odai: 2002 metais per demonstracijas Ciuriche, Šveicarijoje, policija susigalvojo purkšti CN, jo priemaišų primaišydami į vandens patrankų vandenį. Kadangi su vandeniu buvo, tai demonstrantai to CN beveik nepastebėjo, nes dujų koncentracijos ore liko žemos, tačiau paskui demonstantai ėmė skųstis visokiais dermatitais, pūslėmis, pūliniais ir žaizdomis, besitęsiančiomis kelias savaites.

Chloracetofenonas arba CN jau seniai tapo ašarinių dujų klasika, neretai šitas junginys tiesiog ašarinėmis dujomis ir vadinamas, kai kitos medžiagos vadinamos kaip nors kitaip. Nepaprastai efektyvus lakrimatorius, akis graužiantis taip smarkiai, kad maža nepasirodo niekam. Ir visiems kas tik patiria CN poveikį, be abejo, kyla klausimas, kaip apsisaugoti nuo ašarinių dujų?

Vienok čia turim pasakyti, kad chloracetofenonas yra populiarus įvairiais pavidalais: užtaisuose dujiniam pistoletui, visokiuose dujų balionėliuose dūminėse ir sprogstamosiose cheminėse granatose ir taip toliau. Taip kad demonstracijų irgi mitingų lankytojams beigi riaušių dalyviams - puikus pasirinkimas, kaip gauti dozę CN į akis.

CN ašarinių dujų poveikis

CN pasižymi ir dirginančiu, ir ląsteles ardančiu poveikiu, tačiau tai priklauso nuo dozės. Medikų tyrimai, daryti dar apie 1950, pradėjus plisti dujiniams pistoletams, kur į šovinius dedamos didelės CN dozės, parodė kad pagrindinis akį pažeidžiantis poveikis nesusijęs su šiluminiu apdeginimu ar suodžiais, o susijęs tiktai su chloracetofenono ardančiu poveikiu, kurio dėka yra pažeidžiama akies ragena, taip sukeliant negrįžtamus akies pažeidimus ir apakimą. Analogiški, nors ir silpnesni efektai pastebimi ir tuo atveju, jei į akį pakliūna pakankamai koncentruotos dujos iš dujų balionėlio.

Mažesnėmis dozėmis CN veikia kaip įprasčiausios ašarinės dujos: sukelia nervinių galūnių dirginimą, kuris pakankamai didelis, kad žmogus patirtų besąlygiško užsimerkimo refleksą, o akis skaudėtų taip smarkiai, lyg per jų obuolius kas nors brauktų aštriu švitriniu popieriumi.

Didesnės CN koncentracijos, ilgiau užsibuvusios ant odos, sukelia pūsles, kurios po kelių dienų pratrūksta, atsiveria žaizdos. Tokio efekto dažniausiai galima išvengti, jei oda gerai nuplaunama, pasikeičiami drabužiai. Odos pažeidimų tikimybė žymiai didesnė, jei oda drėgna, pvz., suprakaitavusi ar aplieta vandeniu (kaip pvz., vaikant demonstrantus vandens patrankomis). Pūslėm trūkus, atsivėrusios žaizdos sugyja per 1-2 savaites, gydymas simptomatinis, kaip ir įprastų nudegimų atveju.

Dėl didelių dozių CN pastebimi tipiški ašarinėms dujoms būdingi nenumatyti efektai: skausminis šokas, širdies ir kraujotakos sutrikimai, plaučių pažeidimai, kurie kartais baigiasi letaline baigtimi.

CN poveikių skirtumai, lyginant su kitomis ašarinėmis dujomis

Chloracetofenonas pasižymi ir nestipriais odą pažeidžiančiais efektais, tačiau dėl jų čia turime išsklaidyti vieną painiavą: netgi dažnas chemikas ar medikas įsivaizduoja, kad CS dujos ar CR odą pažeidžia daug smarkiau. Arba kažkas įsivaizduoja, kad CN daug mažiau nuodingas už CS. Bet tai tokia painiava, kurią čia ir paaiškinsim.

Tai vat kaip išties yra: CN odą pažeidžia ganėtinai smarkiai, sukeldamas dermatozes, o kartais netgi pūsles, o paskui ir ilgai trunkančius liekamuosius reiškinius, kada oda būna išberta ir lupasi kelias savaites, o tai būna nuo CN dozių, kurios daug mažesnės negu kitų populiarių ašarinių dujų atvejais. Taip kad CN odą veikia daug smarkiau, dėl tokių pat efektų ir tie akių pažeidimai būna.

O CS, skirtingai nuo CN, odą ganėtinai smarkiai dirgina, todėl gavus dozę ant odos, ją smarkiai degina. Todėl visi paprastai ir įsivaizduoja, kad CS odą veikia daug smarkiau. Bet čia ir skirtumas: CN odą pažeidžia, dirgindamas silpnai, o CS dirgina smarkiai, bet pažeidžia silpnai.

Panaši painiava yra ir su nuodingumu: dažnai aiškinama, kad CN mažiau nuodingas už CS, todėl reikia policijoje naudoti CS ir panašiai. Tai čia irgi yra painiava, nes viskas priklauso nuo to, kaip tą nuodingumą matuosime. Štai pavyzdžiui, jei matuosime nudingumą pagal tas dozes, kurias gauna kokie nors triušiai bandymuose, tai CN išties yra nuodingesnis, o CS mažiau kenksmingas.

Bet štai pagal tai, kiek mirties ar sunkių pažeidimų atvejų būna nuo CN ir CS pavartojimo, tai statistika rodo, kad CS nuodingumas yra bent 3-5 kartus didesnis. O taip yra dėl to, kad CN dirgina smarkiai tik akis, kurios ima greitai ašaroti, o žmogus tada užsimerkia ir apsisaugo nuo CN pakliuvimo. O CS atveju žmogus prisikvėpuoja to CS, nes nekvėpuoti negali. O prisivėpavus CS, daug smarkiau pažeidžiami plaučiai ir bronchai, o jei tik žmogaus organizmas silpnesnis, tai būna, kad ima ir išsivysto per kelias valandas ūmi pneumonija, o tada ir lavonėlis.

Taigi, skaičiuojant pagal mirtingumą bei visokias ligoninėse gydomas komplikacijas CN visgi yra ne toks pavojingas, kaip CS.