Chlorpikrinas

Chlorpikrinas, dar vadinamas PS - ankstesniais laikais populiariausios ašarinės dujos, o ir šiaip pilnavertis cheminis ginklas, savo poveikiu primenantis fosgeną, tačiau puikiai garuojantis, netgi esant pakankamai žemoms temperatūroms, tad laikomas tinkamesniu žiemos sąlygoms.

Skirtingai, nei fosgenas, chlorpikrinas pasižymi kraštutinai stipriu dirginančiu poveikiu, dėl kurio netikėtai apnuodyti priešo kareivius beveik neįmanoma: nuo šimtus kartų mažesnių už mirtinas dozių kareivius ištinka klaikus akių raižymas, ašarojimas, pykinimas ir kitokie nemalonūs pojūčiai. Kita vertus, dėl tokių efektų jis labai gerai tinka panaudojimui visokiais bandomaisiais-testavimų tikslais, pavyzdžiui, tikrinant, ar kareiviai gerai užsimovė dujokaukes.

Tikrinimų metu pastatoma didelė palapinė atokesnėje vietovėje, viduje prilaistoma chlorpikrino ir suvaromi kareiviai su dujokaukėmis. Pas ką dujokaukė negera, tie išlekia iš ten, kaip akis išdegę. Tiksliau ne kaip akis išdegę, o kartais ir realiai išdegę.

Dėl to, kad mirtinos chlorpikrino dozės būna didesnės už nepakeliamai dirginančias, jis yra sąlyginai saugus, kaip ašarinės dujos: nepakeliama koncentracija (0,05mg/l) yra maždaug keturis kartus mažesnė už plaučius efektyviai pažeidžiančią (0,1mg/l) ir maždaug 20 kartų mažesnė už efektyviai mirtiną (1mg/l). Tarp pašalinių poveikių dažniausi būna akių pažeidimai, plaučių pažeidimai, o jei paklius ant odos - tai visokios pūslės ir nudeginimai, po kurių gali išsivystyti pūlinės infekcijos.

Esant apsinuodijimui didesnėmis chlorpikrino dozėmis, pažeidžiami plaučiai, latentinio periodo nėra. Sunkūs pažeidimai sukelia staigią pneumoniją, nemirtini pažeidimai - lėtines plaučių ligas.

Visgi šiais laikais chlorpikrinas jau darosi menkiau paplitęs: nors vis dar naudojamas Rusijos kariuomenėje, pasaulyje jis tepasitaiko atsilikusiose šalyse. Kaip cheminis ginklas, jis nepakankamai nuodingas, nes yra daug nuodingesnių medžiagų, o kaip ašarinės dujos jis irgi nepakankamai efektyvus, nes veiksmingos dozės labai jau didelės. Kita vertus, chlorpikrinas turi gerų privalumų: lengvai garuoja, todėl skirtingai nei CN ar CS atveju, jam nereikalingos aerozolių sudarymo priemonės, o be to, jis nenusėda, o išsisklaido, tad nesukuria savaites ir mėnesius trunkančio užterštumo zonų.