Ampyras

Invalidų namai Paryžiuje (Les Invalides) buvo skirti karo didvyriams pagerbti ir buvo laikomi vienu iš klasikinių prancūziško baroko pavyzdžių, pastatyti 1671-1706 metais. Tačiau jie netipiški - maišyti su tuo metu besirandančiu klasicizmu. Kai kurie vertina, kad būtent kone šimtmečiu vėliau būtent šitas pastatas padarė bene daugiausiai įtakos ampyro susiformavimui. Nuotraukoje matosi tik maža dalis viso didžiulio komplekso.

Ampyras arba Imperinis stilius - tam tikras XIXa. architektūros stilius, kilęs iš Prancūzijos, pilnai susiformavęs Napoleono I laikais, kaip tipiškas imperinis stilius - su polinkiu į gigantizmą, ypatingai ryškią puošybą, monumentalizmą ir taip toliau - žodžiu, kad atrodytų labai įspūdingai. Bendrai vertinant, vienas iš ankstyviausių eklektikos stilių, atsiradęs dar tuo metu, kai eklektikos sąvoka nelabai būdavo vartojama.

Stiliaus pavadinimas - "ampyras" yra nuo imperijos pavadinimo prancūzų kalba - l’Empire ir style Empire. Kitaip tariant, tiesiog imperinis stilius.

Ampyro pagrindą sudaro klasicizmas, tačiau prancūzams šis pasirodė pernelyg nykus ir paprastas, ypač dar prisimenant ne taip seniai buvusį baroką beigi rokoką. Taigi, kaip stilius, ampyras yra retrogradinis - savo esme tai tam tikras grįžimas atgal, prie baroko ir rokoko, tačiau išlaikant kažkiek klasicistinių principų, ir viską papildant vienu-kitu renesanso ar romaninio stiliaus, ar netgi ir gotikos elementu, kad tik kažkas būtų įspūdingiau.

Taigi, gaunasi tam tikra eklektika, tačiau stilingai apibendrinta į kažkiek vientisą visumą.

Paprastai kalbant, kadangi ampyro pagrindą sudaro klasicizmas, tai pastatai struktūriniais elementais išties ir primena klasicistinius, tik kad visaip keistai sukarpytus ir pridaugintus - taigi, gaunasi perteklius visokių kolonadų, portikų, arkų ir panašiai. Ir ant viso šito paprastai jau būna užvarvolinami barokiniai elementai ir kai kur vietomis - daugiau jau gotiką primenantys ypatingai statūs ir aukšti stogai (pastarieji būdingesni bokštams).

Originalus Imperinis stilius, pradėjęs kurtis dar XVIIIa., prieš Prancūzų revoliuciją, o galutinai susiformavęs XIXa. pradžioje Prancūzijoje, buvo labai primenantis Senovės Romos architektūrą, mat šioji laikyta idealiu pavyzdžiu. Vėliau stilius transformavosi ir Napoleono III laikais išsivystė į antrosios imperijos stilių, kuris jau buvo tiek atvirai ir grubiai eklektinis ir ne tiek klasicizmą, kiek baroką primenantis, kad daugeliu atvejų išskiriamas kaip atskiras stilius arba išvis klasifikuojamas kaip paprasta eklektika.

Lietuvoje ampyro nėra labai daug, nes šis stilius plito juodais laikais, kai vyko carinė Lietuvos okupacija. Visgi gan tipišku ampyro stiliumi buvo pastatytas carinės generalgubernatūros pastatas, kuris yra bene didžiausias ampyro statinys per visą Lietuvą. Pastatas statytas, bandant sukurti kažką artimesnio originaliam prancūziškam stiliui, bet visvien nesigavo labai gerai. Dabar tenai yra Prezidentūra.

Dar žr.

Kartais išskiriamos dar dvi specifiškos ampyro rūšys:

• Rusiškasis ampyras - išsyvystęs cariniais laikais Rusijoje, pagrindinai Sankt Peterburge, pasižymi pertekline puošyba, paauksavimais, o taip pat itin klaikiomis daltoniškomis spalvomis
• Stalininis ampyras - pasižymi kiek nuosaikesnėmis spalvomis ir mažiau auksavimų, o vietomis ir šiokiais tokiais modernizmo bei Art deco elementais