Agorafobija

Agorafobija, o kaip neretas neteisingai užrašo - tai agarofobija, čia kur bijo žmonės viešumoje pasirodyti ir vengia kokių nors atvejų, kur reiktų į lauką išeiti ar šiaip kur nors, iš kur negali pakliūti į sau įprastą saugią aplinką. Toji saugi aplinka paprastai gi tiesiog namai, kuriuose pacientas gyvena, o kitur gi visur - kažkaip nesaugu. Žodžiu, gaunasi tokia fobija, nemaloniai trikdanti gyvenimą žmogui.

Siauriausia prasme agorafobija būna vadinama atvirų erdvių baimė, betgi išties tai su pačiomis atviromis erdvėmis tai dažniausiai maža ką bendro turi - pacientas tiesiog jaučia panišką baimę ir nerimo priepuolius, jei tik jam reikia pasitraukti iš įprastos ramios aplinkos.

Dėl tos baimės pacientai nepajėgia vieni, o kartais netgi ir su lydinčiais asmenimis niekur iš namų išeiti, važiuoti kokiu nors transportu, būti svetimose aplinkose, gatvėje ar dar kažkur. Ir visa ta baimė būna ne kokia nors šiaip išsigalvota, o tokio stiprumo ir nevaldoma, kad pacientui sutrinka kvėpavimas, širdies ritmas, raumenų tonusas, ima svaigti galva ir taip toliau. Iki tokio stiprumo, kad žmogus gali net ir paslikas parkristi vien nuo žinojimo, kad kažkur iš namų reiks išeiti.