Vatnikai

Kažkada vatnikas tebuvo karikatūrų personažas, bet tos karikatūros buvo tokios taiklios, kad dabar taip vadinama labai specifinė, rusofašistines pažiūras turinti marginalių žmonių grupė

Vatnikas senais laikais tereiškė lagerinę fufaikę, bet dabar - taip vadinami stalinistai ir juos primenantys rusofašistai (vieni nuo kitų nelabai tesiskiria). Gi čia tie, kuriems Josifas Stalinas tebuvo didvyris, NKVD buvo žmonių gelbėtoja, LTSR buvo didis gėris, nebuvo jokios okupacijos ir panašiai. Jau apie tai, kad prie ruso buvo geriau - tai čia jau išvis nėra ką kalbėti.

Bendrai vatnikams yra būdingos dvi savybės: silpnaprotystei artimi intelektiniai gebėjimai ir, tuo pat metu, visiškai aklas ir nekritiškas sovietizmo, komunizmo, stalinizmo ir putinizmo palaikymas - t.y., tiesiog didžiarusiškas šovinizmas.

Trumpai tariant, jei koks nors žmogus yra bukas kaip burokas ir Kremliaus agresijos šalininkas - tai jau vatniku jį galima pavadinti.

Vatnikų psichologija

Tipiškas vatnikas būna labai specifiškai mąstyantis žmogus, kuris savo ryškumu ir išskirtiniu atpažįstamumu primena archetipus, nes jis toks aiškus, kad aiškiau nebūna. Yra keli požymiai, kuriuos dar Runeto antropolpgai išskyrė:

• Vatnikas visada yra kraštutinis Rusijos ar Sovietų Sąjungos patriotas, kuriam visiškai nusispjaut į viską, Rusija jam tieisog aukščiau visko ir viskas. Nesvarbu, ar SSRS būtų prisidirbusi, nusikaltusi ar dar kažką pridariusi - visvien tai aukščiau visko ir viskas. Atitinkamai - Putinas, Stalinas ar Leninas - jam tiesiog besąlygiški didvyriai.
• Vatnikas visada yra kraštutinai bukas, netoli to lygmens, kur jau marazmas. Jokių argumentų jis nesupranta ne tik dėl užsispyrimo, bet ir dėl to, kad yra išskirtinai durnas. Priežasčių-pasekmių ryšiai ar kokia nors logika jam neegzistuoja, jam egzistuoja tik labai primityvus asociatyvinis mąstymas.
• Vatniko suvokimas paremtas totaliniu galios santykiu - jam nėra suvokiamas lygiavertis bendravimas, jam viskas yra suvokiama tik kaip pavaldumo santykis, ir taip ir turi būti. Jam tvarkoje, kad jis pats vergauja, jis nori ir kad kiti vergautų ir įsivaizduoja, kad visur viskas paremta tik kažkokiu tarnavimu kažkam. Šis vatniko suvokimas yra tiesiog kalėjiminio lygio: pagal jį yra pachanai ir yra šeškės, ir yra dar gaidžiai, ir viskas. Vatnikas nori būti šeške, nes jis negali ir negalės būti pachanu, bet jis kartu labai bijo tapti gaidžiu.
• Vatnikai būna persisunkę visokiu simbolizmu ir simboliais: ten yra ir didvyriški Putinas, Stalinas, ir georgijaus juostelės, ir visokie sovietiniai simboliai, ir desantūriška simbolika, ir taip toliau. Neigiami simboliai vatnikams irgi yra - tai žydai, masonai, homoseksualai ir panašiai.
• Tarptautinėje politikoje vatnikams labai patinka Baltarusija, nes ji gyvena geriau nei Rusija, o Lukašenka yra dar stipresnį kumštį turintis vadas, nei Putinas. Šiaurės Korėja vatniams irgi patinka. Kinija - taip pat patinka, nors kiniškas prekes vatnikai laiko šūdu - tiesiog jiems patinka komunistinis režimas. Užtat Gruzija, JAV, Ukraina, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija - tai labiausiai vatnikų nekenčiamos šalys.
• Vatnikai išsiskiria ir ypatingai klaikiu kultūriniu skoniu: jiems labai patinka sovietiniai multikai, netgi tokie ideologijos ir žudynių kūriniai, kaip "Malčiš Kibalčiš" (apie komunistą berniuką, kurį nužudė kažkokie buržujai). Bet štai kokie nors japoniški filmukai ar Disney kūryba - vatnikams atrodo kaip klaikiausias siaubas.
• Kasdieniame gyvenime vatnikai būna kraštutinai linkę į kasdienį smurtą šeimoje (nuo to itin kenčia vaikai), geria kas vakarą, daužosi, kažkuriame gyvenimo etape gana neretai būna, kad iš gyvenimo namuose persikelia į gyvenimą gatvėje ar šiukšlyne. Gyvena paprastai gan skurdžiai, o esminė skurdo priežastis būna tiesiog girtuokliavimas.
• Sovietmetį vatnikai prisimena su labai gilia nostalgija, nes viskas jiems ten atrodė teisingai: ir tas galios santykis, kur jie buvo vergai, ir kartu - neribotos galimybės smulkiai vogti ir nieko rišlaus nedirbti. Sovietmečiu tie patys vatnikai buvo tipiškais didžiulių gamyklų darbininkais, kurie gamindavo totalinį broką, lakdavo darbo vietoje nuo ankstyvo ryto, o kaskart vakare eidami namo, kažką išnešdavo (t.y., pavogdavo) ir kam nors parduodavo vos už kelių dešimčių metrų nuo gamyklos vartų, iš ten eidavo prie parduotuvės, nusipirkdavo butelį pigaus vynelio, kurį tuoj pat už kampo ir susiversdavo.

Žvelgiant į gilesnes vatnikizmo problemas, itin dėmesys atkreiptinas į kraštutinai vatnikų tarpe paplitusį ankstyvą alkoholizmą: paprastai vatnikai būna pradėję alkoholį vartoti dar gana ankstyvoje paauglystėje ir be to sistemingai, dažnai, ir gana dideliais kiekiais. Anksti, dar brestantį organizmą pradėjęs veikti alkoholis pažeidžia endokrininę sistemą, visų pirma anktinksčius ir kelias kitas liaukas, dėl ko sutrinka vėlesnis vystymasis - vaikas taip ir nesubręsta, jo smegenys neišmoksta mąstyti logiškai ir atsakingai. Šitaip gaunasi intoksikacinės kilmės įgyta demencija, t.y., gilūs gebėjimo mokytis ir mąstyti pažeidimai. Dėl šių pažeidimų vatnikai ir būna įgiję tuos būdingus mąstymo sutrikimus, būna negabūs nei mokymuisi, nei požiūrio pokyčiams.

Žymiai švelnesni atvejai, kur karingumo ir šovinizmo nesimato, vadinami sovietukais. Paprastas sovietukas pykčio nerodo, o tik šiaip nesusigaudo šitoje naujoje realybėje ir naiviai įsivaizduoja, kad tikrai daug kas buvo sovietmečiu geriau arba bent jau ne taip blogai, kaip dabar daug kas sako.

Žodžio vatnikas kilmė

Pavadinimas "vatnikas" kilo nuo kokiais 2011 metais atsiradusių rusiškų karikatūrų, katras kažkoks berods Maskvos karikatūristas paišė apie visokius anais laikais dar tik pradėjusius plisti marginalinius rusofašistus, ir paskui dėjo tas karikatūras į tokį socialinį tinklą, kaip Vkontakte. Šieji rusofašistai buvo vaizduojami labai charakteringai, kaip išties ir atrodydavo kur nors: prisigėrę, bušavojantys, besimušantys ir vis rėkaujantys apie "velikaja deržava" - apie tai, kad Rusija yra aukščiau visko ir kad reikia atkurti SSRS ir visokius ten amerikonus subombarduoti, o pribaltus - išnaikinti.

Kai Vladimiras Putinas įtvirtino savo valdžią, karikatūros apie vatnikus tapo lyg ir nelegaliomis, bet internetuose plito toliau, kaip ir pats žodis "vatnikas". Nors pradžioje šis žodis tebuvo rusų kalboje, gana greitai jis išplito ir kitose šalyse, kur tik būdavo pastebimi rusofašistai. Itin smarkiai žodžio vartojimas išplito po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tada jau žodį pasigavo ukrainiečiai, o greitai iš jų - ir lietuviai.

Dabar žodis "vatnikas" reiškia personas, kurios tiesiog apsiputojusios aiškina, kad jokios sovietinės Lietuvos okupacijos nebuvo, kad niekas į Sibirą žmonių nevežė arba jei ir vežė, tai tik blogus kažkokius, kad nebuvo jokios Sausio 13 ar kad savi šaudė į savus ir panašiai.

Gana keistas reiškinys čia toks, kad pradžioje vatnikas tebuvo tiesiog tokia mėmė, bet einant laikui paie mėmę daugelis net ir užmiršo, tačiau pavadinimas išplito liaudyje tiek, kad tapo tiesiog bendriniu žodžiu.

Žodžio vatnikas etimologija

Etimologiškai žodis "vatnikas" yra kilęs nuo tokio drabužio, dar vadinamo kaip vatinis, vatinukė, vatinka, fufaika, pupaikė, fufajkė, šimtasiūlė ir pan.. Šis drabužis - tai tokia primityvi medvilninė striukė, pasiūta iš dviejų sluoksnių audinio, į tarpus prikemšant vatos ir persiuvant ją keliomis siūlėmis, kad vata nenuslinktų kur į vieną šoną. Kuo daugiau siūlių, tuo mažiau vata nuslenka į šonus ar apačią - tad nuo to ir pavadinimas "šimtasiūlė", nes geros vatinkos siūlių turėdavo daug.

Kaip drabužis, vatinka buvo gana šilta ir kartu labai pigi, nes gaminama iš itin prastų, pigių medžiagų. Todėl vatinkos būdavo išdauodamos koncentracijos stovyklų kaliniams, o taip pat ir kareiviams.

Rusijoje, kur žmonės iki šiol gyvena labai skurdžiai, vatinkos paplitę iki šiol - regionuose, kur yra šalta, o nėra iš ko nusipirkti prekių, žmonės vatinkas nešioja.

Visais laikais vatinkos buvo visiško skurdo ir degradacijos ženklu: savo noru jas vilkdavosi nebent tie, kas visiškai neturėdavo pinigų bent kiek geresniam drabužiui. Aišku, kad pinigų pirmiausiai neturėdavo visiškai prasigėrę alkoholikai.

Vėlesniais laikais, po SSRS subyrėjimo praėjus keliolikai metų, kai Rusijoje į valdžią atėjo Putinas, tokie itin skurdūs alkoholikai tapo lyg ir specifišku žmonių segmentu: nuolat girti, kraštutinai agresyvūs, palaikantys Putiną ir rėkaujantys apie didžiąją Rusiją šovinistai iš marginalinių sluoksnių, vis dar tokie skurdūs, kad nešiojantys vatinkas. Būtent vatinkos būdavo ryškiausiu tokių tipažų požymiu Rusijos gilumoje, tad tokie tipažai nejučia ir tapo savotišku marginalinio rusofašizmo simboliu. Iš tokių vatinkomis apsirengusių marginalų ir buvo perpieštos pirmosios karikatūros apie vatnikus.