Šovinizmas

Šovinizmas - tai visiškai neadekvatus, agresyvus, nepagrįstas įsivaizdavimas, kad tam tikra grupė žmonių yra stipriai aukščiau kitų žmonių, pranešesnė ir vertesnė už kitus žmones, labiau nusipelniusi ir turinti daugiau gauti. Toksai įsivaizdavimas yra laikomas šovinistiniu tiktai su dar viena sąlyga - kad to įsivaizdavimo nešėjas ir yra priklausantis tai aukštinamai grupei. Kitaip tariant šovinizmas yra šovinistų įsivaizdavimas, kad tie patys (pagal kažkokį kriterijų nustatomi) šovinistai yra aukščiau kitų žmonių. Iš pastarojo jau kyla trečia apibrėžimo sąlyga - kad ta šovinistų grupė realiai egzistuotų, kaip tam tikra organizacija, grupė ar pan., vienijanti būtent tas šovinistines pažiūras turinčius žmones.

Kitaip tariant, šovinizmu galima įvardinti įsivaizdavimą, tenkinantį tris sąlygas:

• Yra agresyvi, į kovą ir smurtą linkusi ideologija, iškelianti tam tikrus žmones virš kitų
• Yra asmenys, kurie skleidžia tą ideologiją ir save iškelia virš kitų bei reiškia agresiją
• Yra organizuota asmenų grupė, sudaryta iš tą ideologiją skleidžiančių ir save aukščiau kitų iškeliančių, asmenų

Akivaizdu, kad jei nėra vienos iš sudedamųjų - pvz., pačių tų asmenų, ideologijos ar grupės, tai apie kokios nors rūšies šovinizmo konceptą kalbėti vargu ar verta, nes jis tampa beprasmiu, neegzistuojančiu.

Šovinizmas, kaip ideologijų grupė

Praktikoje dažniausiai šovinizmas siejamas su kraštutiniu nacionalizmu, su fašizmu, komunizmu ir kitomis kraštutinėmis politinėmis grupuotėmis, kurios save kokiu nors pagrindu iškelia aukščiau kitų, bando užgrobti valdžią ir visiems diktuoti savo sąlygas. Įvairios didesnės ar mažesnės šovinistų grupės paprastai būdavo siejamos su įvairiais nacionalionio išsivadavimo judėjimais, bet kartu būdavo siejamos ir su įvairiomis nusikaltėlių, rasistų grupėmis.

Lyginant šovinizmą su fašizmu, reikia pastebėti, kad abu terminai gerokai persidengia ir teoriškai, ir praktiniame naudojime - daugeliu atvejų įvairios fašistų grupuotės gali būti drąsiai vadinamos šovinistinėmis, o tarp šovinistų fašistinės idėjos yra labai paplitę. Visgi fašizmas veikia kaip daug platesnė ideologija, paprastai nešanti ne tik aukštesnės grupės idėjas, bet ir vienijimosi, bendro darbo, bendros kovos ir tai toliau ideologiją, kuri būna kiek sudėtingesnė ir sistemingesnė, nei įprasti šovinistiniai įsivaizdavimai.

Analogiškai, per daugelį metų ryškėjant esminiams komunizmo kaip tokios pat agresyvios ir tokius pat garbinamus vadus turinčios ideologijos požymiams, šovinistais imtos vadinti ir kai kurios agresyviausio leftizmo grupuotės, kurios iš kitų išsiskiria tokiu pat tipišku įsivaizdavimu apie savo didesnę vertę.

Galima netgi tarti, kad šovinizmu gali būti vadinamos įvairiausios fašizmo formos, kurių ideologinis lygmuo yra nukritęs iki tokio plintuso, kad jokios sistemos ten jau nebelikę, tačiau likę įsivaizdavimai yra pakankamai buki, kad būtų suvokiami netgi visiškai pripampusiems girtuokliams.

Kiek mažiau žinomas, tačiau specifiškesnis, grynai agresyvų nacionalistinį šovinizmą įvardinantis terminas yra džingoizmas, tačiau Lietuvoje šis žodis yra gana menkai žinomas.

Neadekvatus žodžio "šovinizmas" naudojimas

Kadangi tokie žodžiai, kaip "šovinizmas" ar "šovinistas" seniai yra tapę žeminančiais, šiuo metu kyla nauja, pastebima, bet visiškai klaidinga šio žodžio vartojimo banga, daugiausiai susijusi su gana neadekvačiomis leftizmo pakraipomis, linkusios etiketes kabinti kam papuola. Tokiu būdu, pvz., šovinistais neretai išvadinami tiesiog visi vyrai ir pradedama kalbėti apie vyrų šovinizmą, kaip apie kažkokį tai išplėstinį, baisų reiškinį, kuris išplitęs visur.

Deja, nors tokiu būdu šovinistais būna išvadinama kas papuola, realiai toksai išvadinimas neatitinka realybės, nes tiesiog projektuoja, priskiria mizoginiją visiems vyrams, nesvarbu, ar jie yra seksistiški, ar nėra, nors apie kokią nors organizuotą šovinistinę vyrų grupę kalbėti neverta, ypač dar kai vyrai sudaro netoli pusės visos žmonijos. Kitaip tariant, kalbos apie vyrišką šovinizmą yra greičiau jau ryškus atviros mizandrijos požymis.

Analogiškai klaidingas yra ir kalbėjimas apie kokį nors moterų šovinizmą (tokį terminą bando įvesti kai kurie žmonės, pasipiktinę kalbomis apie "vyrų šovinizmą". Toksai terminas yra tiek pat neteisingas ir rodantis greičiau jau kažkokią mizoginiją ar išvis nesusigaudymą žodžiuose, nei kokią nors realybę.

Beje, panašus neadekvatus termino naudojimas būdingas ir kai kurioms kitoms sritims - kaip pvz., savo laiku Sąjūdis daugelyje Vakarų leidinių būdavo įvardinamas kaip esą nacionalistinis ir šovinistinis judėjimas. Neretai išvis bet koks nacionalizmas ar nepriklausomybės siekis būna pavadinamas šovinizmu, nors jame gali nebūti nei agresijos, nei kokių nors aukštesnės žmonių grupės idėjų. Akivaizdu, kad toksai termino "šovinizmas" vartojimas irgi nėra adekvatus, nes absurdiškai išplėstas.

Šovinizmo termino kilmė

Terminas "šovinizmas" yra kilęs nuo tokio Nicolas Chauvin, prancūzų kareivio, kuris po sužeidimų gavo pas Napoleoną Bonapartą kažkokią menką pensiją ir garbės kardą ir buvo paleistas šunims šėko pjauti, tačiau nenustojo Napoleono garbinti.

Kai Napoleonas prarado savo titulus, Nicolas Chauvin visvien visur jį garbino, kiekviename kaboke ar šiaip viešoje vietoje skelbdamas, kad Napoleonas buvo baisus didvyris ir panašiai. Nicolas Chauvin buvo toks įtikėjęs Napoleonu, kad lengvai eidavo ir į konfliktus ar muštynes, kad tik įrodytų, kad Napoleonas yra aukščiau visko ir išties yra išrinktosios Prancūzijos vadas, o Prancūzija turi valdyti visą pasaulį, o tie, kas dėl to kovos, bus kokie tai išrinktieji. Žodžiu, visiškos blėnys.

Kad ir kiek dažnai Nicolas Chauvin gaudavo per kuprą nuo visokių besityčiojančių, kovoti jis nenustojo iki pat gyvenimo galo, tad smarkiai pagarsėjo, kaip visiškai trenktas, agresyvus pusprotis. Per daugelį metų Nicolas Chauvin esą subūrė ir būrelį kitų panašių į save pusgalvių, kurie prisigerdavo ir eidavo kelti muštynių, rėkaudami, kad Napoleonas didis vadas, o Prancūzija aukščiau visko. Nuo to ir kilo žodžiai "šovinistas" bei "šovinizmas".