Sepija

Sepija - toksai galvakojis, jūros gėrybė, kuri visai skani ir daugelio mėgstama. Būdingesnė visokioms Viduržemio jūros šalims. Kaip ir visokie kalmarai ar aštuonkojai, sepijos yra skanios tiesiog virtos, tad labai rekomenduojamos.

Sepijos moka paskleisti aplink save rašalą, kuris suklaidina visokius plėšrūnus: tie plėšrūnai puola rašalo debesį, o sepija už jo pasislepia ir nuplaukia kur nors. Kadangi debesis būna gana tankus, tai šita maskuotė pavyksta labai neblogai, nes tame rašalo debesyje atsidūręs plėšrūnas tiesiog nieko nemato.

Dėl to rašalo kadaise senovėje sepijos būdavo gaudomos ne tik maistui, bet būtent ir tam pačiam rašalui gaminti. Sepijos liaukose esantis rašalas būdavo tankus ir gerai viską nudažantis.

Sepijų rašalas būdavo naudojamas ir rašymui plunksna, ir akvarelei. Iki šiol tokia ruda spalva tikrose dailininkiškose akvarelėsa būna vadinama sepija, nors natūralią sepiją rasti jau būna sunku.

Būtent nuo sepijų yra atėjęs pavadinimas ir atskirai nespalvotų fotografijų rūšiai - fotografai senais laikais paspalvindavo nuotraukas tuo pačiu sepijų rašalu, taip suteikdami toms nuotraukoms kiek daugiau natūralumo, nes šviesi sepija savo spalvomis kažkiek primena ir odos spalvą, ir medienos spalvą, ir plytų ar smėlio spalvą, ir panašiai - t.y., pačias dažniausias gamtos spalvas.

Beje, rašalą moka skleisti ir kai kurie aštuonkojai, tačiau, lyginant su sepijomis, jie to rašalo paskleidžia apgailėtinai mažai. Bet net ir tas apgailėtinai mažas rašalo kiekis aštuonkojams irgi padeda išsisukti nuo priešų.