Vagnerio-Jauregos simptomas

Wagner-Jauregg simptomas - čia kai stupore esančiam pacientui kurį laiką palaikai švelniai paspaustus akių obuolius, o tada paleidi juos, o pacientas staiga ima ir kuriam laikui atgauna gebėjimą bendrauti ir aplinką ima suvokti. Dažniausiai simptomas būna tada, kai pas pacientą katatoninis stuporas, bet pasitaiko ir prie kitų formų - pvz., prie maniakalinio stuporo.

Kalbant atvirai, tai šitam simptomui nėra jokių aiškių paaiškinimų. Tiksliau yra vienas paaiškinimas, bet jis labai jau nenormalus, bet kito mes nežinome, tai tik šitą ir duosime.

Trumpai tariant, visa esmė tokia, kad Wagner-Jauregg simptomatika pastebima tik tais atvejais, kai pacientai linkę į haliucinacijas, o stogas nuvažiavęs tiek smarkiai, kad galima numanyti, jog jie kažkokiame oneiroide, deliriume ar išvis gal netgi amencijoje. Kitaip tariant, visai paralelinėje visatoje, o su mūsų realybe jau niekaip nesusisieja.

O čia vat dabar prisiminkime, ką reiškia Lipmano simptomas: ogi kad jei pacientas nėra dar išklydęs į tą paralelinę visatą, tai jam spaudinėjant akių obuolius, kaip tik ir prasideda haliucinacijos. Bet tai tik su sąlyga, kad paciento būklė yra dar gana pakenčiama, kitaip tariant, jis jau kažkiek kvankšt, bet normaliai dar nepatiriantis haliucinacijų.

Trumpai tariant, Wagner-Jauregg simptomas reiškia, kad kai pacientas yra paralelinėje visatoje, tai spaudinėjant jam akių obuolius, jis ima haliucinuoti mūsų menamąją realybę, bet tik su sąlyga, kad toje paralelinėje realybėje jo būsena gana pakenčiama, be haliucinacijų, o tiktai šiaip kažkiek kvankšt. Tokioje būsenoje jis nuo akių spaudinėjimo patiria haliucinacijas.

Kitaip tariant, štai jums ir prašom - mes esame suhaliucinuoti kažkokių psichikos ligonių. Jie ten kitose visatose haliucinuoja ir mus mato. O mes tesame jų išsigalvojimas.