Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Tigrai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Tigrai - vienos iš didžiųjų kačių, irgi vieni iš bjauresnių, ir dar vieni iš nedaugelio, kurie gali gyventi ganėtinai šalto klimato sąlygomis, prie gerokų minusų ir snieguose. Tiesa, visgi labiau būna paplitę šiltuose kraštuose. Tigrai yra pačios didžiausios iš visų šiais laikais egzistuojančių kačių.

Yra daug įvairių tigrų porūšių, išsivysčiusių priklausomai nuo to, kokioje vietovėje gyvena. Daugiausiai paplitę yra Bengalijos tigrai, kurie yra ir mažiausi - jie sudaro apie pusę visų pasaulio tigrų. Kiti, mažiau paplitę porūšiai - tai Indokinijos tigras, Sibiro tigras, Malajos tigras, Sumatros tigras ir Pietų Kinijos tigras. Taip pat žinoma, kad dar trys ne taip seniai gyvavę porūšiai buvo išnaikinti, nes pernelyg jau užkniso žmones savo užpuolimais - tai Balio tigras, Javos tigras ir Kaspijos tigras. Pastarasis buvo galutinai išnaikintas tik XIXa., o iki tol veisėsi Turkijoje, Kaukaze beigi pietinėje Rusijos dalyje, o dar seniau - galimai netgi ir kažkur pietinėje Europoje, ir genetiškai buvo labiausiai giminingas Sibiro tigrui, t.y., buvo didelis monstras.

Lyginant su kitomis didžiosiomis katėmis, tigrai sugeba itin gerai prisitaikyti prie labai įvairių gyvavimo sąlygų - nuo visiškai pietinių šalių, pelkių, mangrovų, ar atvirkščiai - pusdykumių ar netgi dykumų iki šiaurinių, šaltų kraštų, kalnų, didelių girių. Tigrui išgyventi kritiškai būtina tik viena sąlyga - pakankamai didelis kiekis didelių gyvūnų, kuriuos jis galėtų ėsti. Praktiškai per metus tigras suėda apie 50-60 didelių gyvūnų. Jei grobio pakanka, netgi vanduo tigrui tampa nekritiniu, nes pakankamai drėgmės jis gauna iš ėdamų gyvūnų mėsos ir kraujo. Tigrai yra viena iš nedaugelio kačių, kurios moka gerai plaukioti, o išimtiniais atvejais - negiliame vandenyje gali netgi ir sumedžioti grobį. Žinoma, kad tigrai Sibiro upėse kartais gaudo lašišas ir jomis maitinasi.

Didžiausi yra Sibiro tigrai, kurie užauga iki 300 kilogramų svorio ir 4 metrų ilgio (tiesa, čia su uodega). Toksai tigras, gerai įsibėgėjęs, trumpam gali pasiekti apie 60 km/h greitį. Žinomi atvejai, kai savo maždaug 10cm ar netgi ilgesniais nagais tokie tigrai pradurdavo ir suplėšydavo automobilių skardas, nes užpuldavo automobilį kaip grobį.

Didelis tigro greitis, siekiantis iki 60 km/h reiškia, kad joksai žmogus neturi jokių šansų pabėgti nuo tigro, jei tigras vysis. Greičiausių planetos bėgikų fiksuoti bėgimo greičio rekordai yra apie 40 km/h, o normalūs žmonės tesugeba pasiekti apie 20 km/h greitį. Taigi, lyginant su tigru, žmogus yra kaip lėta varlė.

Yra vienas išskirtinis tigrų gebėjimas, kuris sukėlęs labai daug visokių mitų tuose kraštuose, kur tigrų yra daug - tai tigrų gebėjimas pamėgdžioti daugelio kitų gyvūnų skleidžiamus garsus. Tais garsais tigras sugeba privilioti grobį, nes pradeda, pavyzdžiui, mekenti kaip kokios nors ožkos jauniklis ar kaip kokia stirnos patelė. Patiklūs gyvūnai ateina, išgirdę kito gentainio kvietimą - o tenai, pasirodo, tigras. Yra senos istorijos apie tai, kaip kai kurie tigrai žmogėdros išmokdavo pamėgdžioti garsus, labai primenančius žmonių kalbą. Dėl to atsirado pasakojimai, kad tigrai moka susikalbėti su žmonėmis, o kai kurie žmonės - su tigrais. Realiai gi tigrų skleidžiami garsai tiesiog primena žmonių kalbėjimą, bet su kalbėjimu nieko bendro neturi.

Nors ir išskirtinis, šitas gebėjimas nėra visiškai unikalus - pvz., žinoma, kad paprastos katės kartais išmoksta pamėgdžioti mažų paukščiukų čiulbėjimą, tuos paukščiukus šitaip prisikviesdavmos ir suėsdamos.

Pagal medžiojimo būdą tigrai yra gana pasyvios katės, linkusios patykoti grobio ir pulti iš pasalų, o ne aktyviai jo ieškoti. Kadangi tigras puikiai atskiria, kur žmogaus veidas, o kur viršugalvis, tai praktiškai visi fiksuojami tigrų užpuolimai būna iš nugaros. Iš priekio žmogų tigrai puola tik retais atvejais. Šitą žinodami, Indijos kaimiečiai darosi kaukes, vaizduojančias veidą, ir dedasi jas ant viršugalvio, kad tigrai galvotų, jog žmogus į juos atsisukęs. Kaip rodo statistika, žmonės su tokiomis kaukėmis užpuolami labai retai, netgi kai vietovėje veikia tigrai-žmogėdros, įpratę maitintis žmonėmis.

Tigrai yra vieni iš nedaugelio kačių, gyvenančių šeimomis. Suaugęs tigras paprastai sumedžioja grobį, bet ėsti duoda pirmiau patelei ir jaunikliams, kartais taip ir pats likdamas nepaėdęs. Dėl tos priežasties jauniklių auginimo metu tigrai patinai pasidaro daug agresyvesni ir ima medžioti jau ir aktyvesniais būdais, ne vien iš pasalų miške, bet kartais atbėgdami ir į gyvenamas vietoves, iš kur parsitempia į mišką kokią nors karvę, nelaimėlį valstietį ar pasipainiojusį turistą.

Šiuo metu pasaulinė tigrų populiacija yra kraštutinai sumažėjusi ir, skirtingais vertinimais, siekia galimai vos apie 4000 ar netgi dar mažiau. Pagal paskaičiavimus dar apie 1900 metus bendras tigrų skaičius Azijoje siekė maždaug apie 100 tūkstančių, t.y., tigrų populiacija yra susitraukusi bent dvidešimt kartų ir yra ant išnykimo ribos.