Indokinija

Ne tokia jau didelė ta Indokinija, maždaug kaip pusė Europos Sąjungos, bet gyventojų ten yra maždaug tiek pat, kiek visoje ES. Ir visa tai - kalnuotame, pelkėtame, baisiai raižytame laukiniame krašte.

Indokinija - toksai regionas Azijoje, iš esmės, labai atskirai esantis pusiasalis, šiaurėje atskirtas aukštais neperžengiamais kalnais, o Rytuose ir Vakaruose - daugiausiai besiribojantis su jūromis, tad nors ir ne baisiai didelis, bet labai atskiras. Iš esmės, su Indokinija ribojasi Indija Vakaruose ir Kinija Rytuose, tai iš to ir pusiasalio pavadinimas.

Indokinija yra gana nemaža, apie 2 milijonus kvadratinių kilometrų, o tai atitiktų maždaug tokį plotą, kokį turi stačiakampis su išmatavimais 2000x1000 kilometrų.

Pagal gyventojų skaičių ta teritorija irgi nemenka - apie 400-500 milijonų žmonių. Tiesa, apie pusantro šimto milijonų žmonių čia tenka Bangladešui, kuris ne visai tame Indokinijos pusiasalyje, o kažkur tai dalinai tame pusiasalyje, o dalinai tarpe tarp to pusiasalio ir Indijos. Palyginimui, visoje Europos Sąjungoje irgi gyvena panašus gyventojų skaičius, nors plotas - 4,5 milijono kvadratinių kilometrų. T.y., tas baisiai atsilikęs ir klaikiai raižytas geografiškai regionas turi maždaug dvigubai didesnį vidutinį gyventojų tankį, nei ES.

Didžiulė dalis žmonių Indokinijoje gyvena neįtikėtino atsilikimo sąlygomis, faktiškai taip, kaip Europos šalys gyveno prieš porą tūkstančių metų - be jokio vandentiekio, be kanalizacijos, be elektros, be nieko. Kai kuriose iš tų šalių ar vietovių mėnesinis 10-20 eurų atlyginimas laikomas visai geru, leidžiančiu pakankamai laisvai gyventi.

Istoriškai Indokinija yra didesne dalimi buvusi Prancūzijos kolonija (Vietnamas, Kambodža ir Laosas), nors dalis fragmetų buvo administruojami Britų Imperijos. Dėl politkorektiškumo dabar šitas regionas vadinamas kaip Žemyninė Pietryčių Azija.

Indokinijos geografija ir gamta

Indokinijos pusiasalis yra smarkiai ir netolygiai kalnuotas, išvagotas visokių upių, pilnas neaiškių tarpeklių, didelių klonių ir lygumų, o paskui vėl kalvų ir kalnų, ir visa tai persimaišę su džiunglėmis ir pelkėmis tokiais būdais, kad teritorijos labai sunkiai praeinamos, o visus pakraščius dengia daugybė mangrovinių pelkių, dėl ko netgi normalių krantų nėra ir dažnai neįmanoma susigaudyti, kur yra kažkokios upės delta, kur yra jūra, kur yra miškas, kur yra pelkė, nes vandens kiekiai yra labai dideli. O tuos vadenis skiria kalnai, kertantys pusiasalį išilgai daugeliu kalnuotų juostų, ir kai kurie iš tų kalnų yra gana aukšti - 2-3 kilometrų, ir netgi daugiau. Trumpai tariant, bene sudėtingiausią ir mišriausią reljefą pasaulyje turinti teritorija.

Indokinijos vietovės kai kur ten iki šiol yra tokios laukinės, kad netgi XXa. antroje pusėje tenai laikas nuo laiko mokslininkai atrasdavo ne tik kokią nors naują gyvūnų rūšį, bet net ir kokią nors ištisą tautą, kalbančią kokia nors negirdėta kalba ir šimtus metų nemačiusią jokios, netgi primityvios civilizacijos. Trumpai tariant, neįtikėtinai laukinis kraštas, paradoksaliai esantis dviejų senų ir galingų civilizacijų - Indijos ir Kinijos sandūroje, ir negana to, išsikišantis į vandens kelius taip, kad tiesiog neišvengiamai su civilizacijomis kontaktuojantis.

Jei Lietuva būtų Indokinijoje

Kad būtų lengviau įsivaizduoti tą reljefo įvairovę - tai jei Lietuva būtų Indokinijoje, tai mes turėtume maždaug 200 kilometrų raižyto pajūrio, kuriame nebūtų jokio pliažo, nes maždaug per 10 kilometrų į jūrą augtų medžiai, ir Kuršių marios kokiais 2/3 irgi būtų užaugusios medžiais, bet bendras upių kiekis būtų 5 kartus didesnis, ir turėtome kokias 5 upes, kurios didumo kaip Nemunas, o vieną - dar ir keturgubai platesnę, ir dar turėtume mažiausiai 100 kalnų, aukštesnių kaip 2 kilometrai ir bent kelioliką aukštesnių, nei 3 kilometrai, ir daugybę visokių uolų ir nepraeinamų tarpeklių, užžėlusių džiunglėmis, ir kažkur šalies viduje - dar ir sąlyginai lygias zonas, kur būtų daug žemės ūkio.

Bet 100km atstumas nuo Vilniaus iki Kauno užtruktų mažiausiai kelias valandas, nes tektų vingiuoti per kalnus ir tarpeklius. Negana to, valdžia nežinotų, kur tiksliai eina sienos tarp Lietuvos ir Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ar Lenkijos, nes vietovės, kur eina sienos, būtų išvis beveik nepraeinamos, o todėl ir nesužymėtos.

Ir negana to, Henrikas Daktaras vis dar būtų laisvėje ir turėtų nuosavą 30km skersmens valstybę netoli Kauno, kuri būtų neprieinama policijai ir kariuomenei jau vien todėl, kad būtų įsitaisiusi tarp tokių tarpeklių, klonių ir pelkių, kad į ten būtų tiesiog beveik neįmanoma pakliūti, o jau juo labiau būtų neįmanoma ką nors surasti ar suimti. Ir kartu toje valstybėje mafija augintų milžiniškus kiekius narkotikų. Taigi, būtų štai ir tokia valstybė valstybėje.

Trumpai tariant, sunku net įsivaizduoti, kokia sudėtinga yra ta Indokinijos teritorija.

Indokinijos valstybės ir politinė sandara

Dėl tokio keisto chaoso Indokinija nuo seno yra karų, skerdynių, žudynių, visokių mažų ir didesnių karaliukų, diktatorių ir religinių sektų vieta, kur dar pilna ir kitų dalykų - pradedant prekyba žmonėmis, narkotikų gamyba ir pervežimu ir baigiant tiesiog pigia darbo jėga visokiausioms įmonėms.

Nors formaliai seniai suskirstayta į grupelę gana didelių valstybių, Indokinija iki šiol turi nemažai teritorijų, kur valdo vietiniai ginkluoti karaliukai ar banditų gaujų vadai. Tokie veikėjai jaučiasi besantys aukščiau bet kurios valstybės, nes puikiai žino, kad dėl pelkių ir kalnų jokia valstybės kariuomenė jų nepasieks. O jei ir pasiektų - paprastai tokie karaliukai turi tiek ginklų, kad vargu ar kas juos išmuštų. Tokių neoficialių pusvalstybių Indokinijoje gali būti apie kelias dešimtis, bet skaičių įvardinti sunku, nes kai kurios iš tų pusvalstybių nustoja egzistuoti, bet užtat atsiranda kitos.

Indokinijoje neretai būna karai, ir tie karai būna baisūs, kruvini ir sunkiai prilygstami savo žiaurumu. Itin dažnas tų karų bruožas - dar ir civilių gyventojų žudynės. Ten pat Indokinijoje yra vykęs ir sąlyginai žiauriausias genocidas, žinomas žmonijai - kai Raudonieji khmerai vos per kelerius metus išžudė maždaug ketvirtadalį Kambodžos gyventojų.

Indokinijoje šiuo metu oficialiai yra šios valstybės:

• Mianmaras, anksčiau ilgai žinomas kaip Birma
• Tailandas, anksčiau žinomas, kaip Siamas, dabar bene vienintelė stabili tenykštė valstybė
• Laosas, kuris niekam neįdomus, nes yra kažkur kalnuose
• Vietnamas, kuris tenai turi bene didžiausią karinę galią ir didžiulį pajūrį
• Kambodža, dabar dar neretai žinoma, kaip Kampučija
• Malaizija, nors ji nemaža dalim visai kitur, kažkur salose ir yra gana turtinga
• Singapūras, kuris dažnai nepriskiriamas Indokinijai, nes yra sala palei Malaiziją, bet visgi ne pusiasalyje
• Bangladešas, nors jis dažnai nepriskiriamas Indokinijai, nes tik krašteliu pakliūna į pusiasalį ir yra galimai skurdžiausia planetos šalis