Svetimas

Klasikinė Sigourney Weaver iš klasikinio filmo, staiposi pusnuogė.

Svetimas arba Alien - vienas iš sėkmingiausių visų laikų fantastikos filmų, apie tai, kaip kokie tai žemės astronautai kažkur išsilaipino, o tenai juos užpuolė kokie tai ateiviai, kurie lyg ir protingi, tačiau panašūs į vabzdžių, driežų ir kokių tai moliuskų hibridus, ir dar besivystantys tiesiai žmonėse.

Filmas išleistas buvo 1979 metais, tačiau tiek gerai vykęs savo režisūra, ne per daug pripiktnaudžiautas visokiais specialiais efektais ir gerai subalansuotas, kad netgi ir dabar žiūrint, atrodo visiškai lyg būtų naujas ir šviežias. O ir siužetas geras - balansuojantis ant siaubo filmų ribos, tačiau ne maginis, o fantastinis. Geras ir labai retas atvejis, kai fantastinių filmų kūrėjai neužšika filmo nesąmonėmis, todėl filmas lieka nesenstantis ir mėgstamas vis naujų ir naujų žiūrovų kartų.

Filmas "Alien" ("Svetimas") labiausiai pagarsėjo dėl to, kad turėjo puikią aktorę neištariamu vardu - Sigourney Weaver, katroji ilgam tapo viena iš garsiausių ir patraukliausių Holivudo aktorių, nes čia pusiau apsirengusi pasirodė keliose truputį erotiškose, nors ir visai nekaltose scenelėse.

Beje, ir aktorių vaidyba filme buvo gera, įspūdinga. Taip kad filmas ne veltui išpopuliarėjo.

Svetimas ir mokslinis pagrindimas

Visiems ir daugeliui įsiminęs padarėlis, toksai padarėlis, taip įsiminęs, toksai.

Viena iš teorijų sako, kad Svetimas buvo padaras, kuris yra ne iš normalios organikos, o iš silicio organikos, kas ir gali paaiškinti nežmoniškai didelį to padaro išgyvenamumą bei atsparumą visokiam aplinkos poveikiui. Tačiau mokslas į tai pastebi, kad jei tokios būtybės ir atsiranda, tai joms visiškai nereikalinga normali organika dauginimuisi. Tai reiškia, kad filme rodomas Svetimo dauginimasis, kai ten kažkokokios lervos įsiskverbia į žmogų ir jame auga - visiška nesąmonė, nes žmoguje nėra toms lervoms reikalingų maistinių medžiagų.

Gi kiti sako, kad išties Svetimo biologija yra dar gerokai sudėtingesnė ir anas yra išnaudojantis žmones ne tiek maistui, kiek kaip nešėjus, skirtus įsiskverbimui ir paplitimui įvairiose kitose vietose. T.y., tokiu atveju Svetimas savo esme veikia kaip parazitoidas, kuris užkrečia savo auką, pakliūna į tos aukos aplinką, o tenai jau dauginasi. Dauginimuisi jis nebūtinai naudoja žmogišką kūną, nes šis jam tereikalingas tam, kad pakliūtų į jam tinkamą vietą.

Dar kiti pastebi, kad iš principo ir įprasta organinė gyvybė gali kažkuriose ribose gyvuoti tiek nepakankiose aplinkose, kokiose gyvuoja Svetimas. Tai reiškia, kad gali būti, jog Svetimas visgi organinis padaras, nors gal būt gebantis sintezuoti kokią nors silicio organiką apsaugai. Taigi, ne tokia čia jau paprasta ta biologija.