Sumuštinis

Vargšas katinėlis, žiūri į buterbrodą liūdnomis akimis, bet nieko jis čia negaus.

Sumuštinis arba buterbrodas - keistas žodis, reiškiantis duoną su sviestu, o gal ir dešra, kumpiu, palendrica ar netgi žuvimi ant viršaus. Buterbrdodas - tai paprastas, bet geras išradimas, puikiausias tiems atvejams, kai reikia kokį nors maistą nusinešti į darbą ar į mišką.

Buterbrodas - tai nuo vokiškų žodžių "buter" ir "brot", kurie į lietuvių kalbą atėjo per jidiš. Pastarojoje kalboje sakoma - "broyt aun puter" ("ברויט און פּוטער"). Kažkuo kalbainiams šitas žodis neįtiko, tai vietoje butrerbrodų ir atsirado sumuštiniai.

Kodėl kalbainiai sako vadinti buterbrodus sumuštiniais - negalime paaiškinti, ypačiai negalim paaiškinti dėl smurtinio žodžio "mušti" tame pavadinime. Mums šita etimologija kokia tai nesuprantama, nes sumuštinis - nei jis mušamas, nei ką.

Klasikinis lietuviškas sumuštinis yra daromas tik su juoda duona, ją gerai užtepant sviestu, o ant viršaus dedant rūkytą mėsą, dažniausiai dešros pavidalu. Tinka įvairiausių rūšių rūkyta mėsa, tačiau tai būtinai turi būti kiauliena. Ant viršaus galima uždėti agurko griežinėlių. Tai tipiškas lietuviškas patobulinimas, nes nepakanka normaliam lietuviui tiesiog duonos ir sviesto - reikia ir mėsos būtinai.

Šiais naujais laikais atsirado ir išplito įvairūs kitokie sumuštiniai, kurie gerokai lengvesni, su balta duona, majonezu, vištiena, žuvimi ir visokiomis salotomis. Šie sumuštiniai nelaikytini lietuviškais ir tikri tautiškai nusiteikę nacionalistai juos ignoruoja.

Dar žr.

• Sumuštinių salos, dar žinomos, kaip buterbrodų salos buvo pavadintos sumuštinių garbei