Stabilus kognityvinis disonansas

Stabilus kognityvinis disonansas - tai speciali kognityvinio disonanso rūšis, kur nepaisant visiško dviejų ar daugiau sąvokų tarpusavio nesuderinamumo ir prieštaravimo, tos sąvokos laikosi galvoje, keldamos nuolatinę didesnę ar mažesnę frustraciją, tačiau kartu niekaip neišsispręsdamos ir nepasinaikindamos. Kitaip tariant, žmogus patiria nuolatinę ambivalenciją ir gilų mąstymo lūžį, kuris veikia permanentiškai.

Klinikinėje praktikoje toksai lūžis yra vadinamas mąstymo nerišlumu, mąstymo byrėjimu ir panašiai, o pasireiškia dažniausiai kaip labai grubios mąstymo klaidos ir įvairūs kliedesiai, dažniausiai - įvairių nesąmoningų teoretizavimų tipo. Jei kognityvinis disonansas tęsiasi ilgą laiką, kliedesiai gali ilgainiui įtauti struktūruotą, susistemintą formą - taip gaunasi sistematizuoti kliedesiai, kurie, vietoje to, kad išspręstų mąstymo konfliktą, dėl kurio kyla disonansas, tiesiog sukuria kažkokią kompleksinę teoriją, kuri leidžia tą disonansą apeiti ir kaip nors ignoruoti. Taigi, šitokie kliedesiai yra laikomi visai klasikiniu simptomu, kuris būdingas bendrai įvairiai šizofrenijai, itin ryškiai reiškiasi, kai yra paranoidinė šizofrenija, o kiek labiau užmaskuotai reiškiasi ir ilgai trunka, kai būna vangioji šizofrenija.

Bendru atveju stabilus kognityvinis disonansas ganėtinai stipriai siejasi su keliais faktoriais:

• Silpnaprotyste, kur kognityvinis disonansas gali būti stabilus, bet dažnai išsisprendžia tiesiog per tai, kad žmogui neužtenka mąstymo gebėjimų tam, kad pamatyti kokią nors mąstymo klaidą ar dviejų dalykų tarpusavio nesuderinamumą
• Maginį mąstymą, kur kognityvinis disonansas egzistuoja tiesiog dėl to, kad žmogus nesuvokia priežasčių-pasekmių ar kitų loginių ryšių
• Schizofrenija ir kiti artimi sutrikimai, kur kognityvinis disonansas veikia pilnu stiprumu, tačiau žmogus negali jo išspręsti ir dėl to kraustosi iš proto

Dar žr.

• Ar tu pats nevogtum?
• Valdžioje vieni vagys