Valdžioje vieni vagys

Valdžioje vieni vagys - toksai aiškinimas būna paprastai iš tų, kas patys išrenka visokius vagis ir vagių partijas, o paskui skundžiasi, kad negali prieiti prie lovio. O paskui vėl patys išrenka vagis. O paskui, ką nors padiskutavus, tokie dar klausia - ar tu pats nevogtum?

Būdinga, kad tie, kas sako, jog "valdžioje vieni vagys", paprastai ne tik būna smulkūs sukčiai, nelegaliai dirbantys, gaunantys tuo pat metu bedarbio pašalpas, gabenantys kontrabandą, slepiantys mokesčius ir t.t., bet kartu jie aiškina, kad vagys yra tie, kas išties nevagia.

Gerai pasigilinus, paaiškėja, kad taip aiškinantys bando vietoje vagysčių prikišti kam nors kokias nors išgalvotas istorijas, bet kartu visiškai pateisina realius nusikaltimus, kyšius, visokias fondų įsisavinimų schemas ir taip toliau. Dar giliau pasiaiškinus, paaiškėja, kad realiai vagimis jie laiko tuos, kas neleidžia vogti.

Kitaip tariant tokių aiškintojų apie "valdžioje vieni vagys" suvokimas - tai kad vagys yra tie, kas jiems vogti neduoda. Tuo tarpu tie, kas vogti duoda ar patys vagia - tai ne vagys, o kaip tik tvarkoje.

Galima įtarti, kad toksai išverstas aukštyn kojomis suvokimas apie vogimą yra kilęs iš sovietmečiu, kai vienintelis būdas išgyventi daugeliui būdavo kažkaip susitaikyti su sąžine ir pradėti vogti valdišką turtą. Tie, kas vogimą pateisindavo lengviausiai, tardavo, kad valdžioje gi vieni vagys, tai ir mums reikia vogti.

Nors toksai įsivaizdavimas sovietmečiu buvo logiškas ir pateisinamas, griuvus SSRS, jis tapo nesąmone, tačiau labiausiai atsilikusiuose dibilų sluoksniuose visvien yra gyvas ir paplitęs. Tiesiog reikia suprasti, kad šiais laikais tas aiškinimas reiškia visai kitus dalykus - būtent vagių valdžios palaikymą, pasakymą, kad jei valdžioje vieni vagys - tai ir gerai, ir nereikia tenai nevagiančių.

Dar žr.

• Visi vagia - bendrinis toksai atvejis