Saulės ženklas

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Čia kažkokia tautiškai pagoniška svastika, kurioje gyvatės pavaizduotos, todėl ji labai pagoniška ir joje yra dvasingumas, kurio levelis yra over 9000!

Saulės ženklas - tai esą pagonių, o išties tai tiesiog dalbajobų simbolis, iš kurio galima tuos dalbajobus atpažinti. Tie dalbajobai, pasiėmę svastiką, aiškina, kad čia esantis senovės pagonių simbolis, lietuviška ornamentika ir panašiai. Būreliai visokių dalbajobų peza apie baltų simbolius, o išties tai apsikabinėja svastikomis ir nieko jiems tie baltų simboliai nerūpi, o rūpi tiktai jų neonacistiniai kliedesiai apie aukštesnes rases.

Tikroji gi tiesa apie šitą Saulės ženklą yra tokia, kad dar pagal Tarpukario metais, kai svastika niekaip nebuvo draudžiama, atliktus tyrimus, ta svastika įvairiausiais pavidalais nesiekė gal netgi 1% iš tradiciniuose tautiniuose raštuose naudojamų ženklų. T.y., buvo nišinis, retas, kartais pasitaikantis, bet anei jokių pretenzijų į jokį populiarumą neturintis raštas, kartais atsirandantis tik kaip kažkoks nesusipratimas, vienas iš retesnių, keistesnių raštų. Pagrindiniai raštai buvo vėželiai, žirgeliai, roželės, eglutės, langučiai, kryžiukai, šukos, žvaigždutės ir pan., o svastikos tipo raštai išvis būdavo naudojami tik kaip vienas iš šukų (grėbliuko) raštų variantų, bet nebuvo vartojamos paskirai.

Saulės simbolis lietuvių liaudies mene niekada nebuvo svastika - tai būdavo arba tiesiog apskritimas, arba apskritimas su paprastu kryžiuku ar tašku vidury, ar su keturiomis ar aštuoniomis kryžmomis ir panašiai. Bet svastika Saulei žymėti nebūdavo naudojama.

Ir taip ir buvo visą laiką su ta svastika Lietuvoje - tiesiog iš retų ir labai neesminių simbolių, kuri niekad neužėmė jokios svarbios vietos. Ir tai visiškai natūralu - tikroje lietuvių pagonybėje nei Saulė, nei Mėnulis niekada neužėmė jokios svarbesnės vietos. O tokie dievai, kaip Perkūnas ar Velinas tokios simbolikos nenaudojo. Svastika netgi nebuvo vadinama nei svastika, nei saulės ženklu, o buvo vadinama laužytu kryžiumi. Trumpai tariant - svastika lietuviškoje pagonybėje - tai tiesiog vienas didelis fake.

O čia gi akivaizdu, kad ne jokių nacių ir ne jokia NSDAP ne vėliava, o sanovės baltų ir sarmatų Saulės ženklas - kalovratas!

Saulės ženklo - svastikos atgimimas

Apie 2000 metus svastika Europoje buvo seniai užmiršta ir asocijavosi tiktai su naciais. Bet štai atėjo naujieji laikai, ėmė rastis visokie užsimaskavę neonaciai, kuriems kilo noras tą svastiką vėl panaudoti. Panašiai, kaip komunistai vis irgi nori panaudoti kokį nors pjautuvą arba kūjį, o gal ir pjautuvą ir kūjį vienu metu. Geriau, aišku, svastiką.

Tai dabar dar pastebėtina, kad kartu su visokiomis svastikomis kažkaip dažnokai ima pasitaikyti dar ir dora, darna ir skaista keistuose pavidaluose.

Svastika ir rusiškas kalovratas

O čia dar vienas toksai pat variantas, tik jau iš Z raidžių, kurios visai neseniai tapo rusofašizmo simboliu.

Itin didelį įspūdį kai kuriems vietiniams Lietuvos neonaciams apie 2000 metus darė kai kurios Rusijos neonacių grupelės, kurios pasiimdavo tą pačią nacių svastiką, pripaišydavo kažkokių papildomų slaviškų ornamentų ir skelbdavo, kad čia ne svastika, o senovės rusų simbolis kalovratas (rus. каловрат arba коловрат). Tie patys rusų naciai tokiais aiškinimais atsimušdavo nuo visokių bolševikų ir skleidė rusofašizmą, tik patys būdami durni, nesusiprato, kad žodis "kalovrat" yra sudurtinis iš "kal" (išmatos) ir "vorotit" (vartyti, malti).

Išties tai tas rusiškas kalovratas ir reiškė - šūdmalystę, nes šitas pavadinimas buvo išgalvotas kažkokių senesnių laikų trolių. Tie troliai tiesiog sugalvojo, kad jie papasakos rusų naciams, kad šitaip senovės rusai vadino svastiką ir tuos nacius išdurs taip, kad naciai patys savo simbolį ims vadinti šūdų vartalu. Ir puikiausiai gavosi - nesuprantamai, bet senoviškai skambantis žodis išsyk prigijo rusofašistų tarpe.

Taigi, durni Rusijos naciai to trolinimo apie kalovratus nesuprato ir priėmė už gryną pinigą. O paskui tą patį kalovratą nusižiūrėjo kažkokie lietuviški prietrankos, kurie nutarė tą patį kalovrato sutautinimą atkartoti. Gaila tik, kad panašaus žodžio nesugalvojo. Galėtų vadinti dabar tą savo Saulės simbolį kokiu nors šūdasukiu ar suktašikiu. Pagalvokite patys - "šūdasukis", skamba išdidžiai!

Čia tokia senovės Romuvos vaidilutė, kurią atradom kažkurios pakraipos romuviečių Feisbuke. Šita vaidilutė-šventikė skleidžia svastikas į visas puses ir simbolizuoja patį giliausią lietuviškumą, kokį tik tie pagonys sugebėjo įsivaizduoti. O išties tai jie tiesiog susirado kažkur paveiksliuką su kažkokia senovės Armėnijos vaisingumo deive Anahit, o kadangi labai daug svastikų buvo, tai ir suveikė pasąmoningas pseudopagoniškas hitlerizmas, ir išsyk įsijungė drėgna fantazija apie tautines vaidilutes. Kita vertus, bet tai kai kurie armėnai, kaip matosi iš nenormalaus svastikų kiekio, irgi matyt pasinešę į tas pačias svastikas.

Lietuviška svastika

Taigi, kažkurie iš tų svastikos kūrėjų, persimaišę su kažkokiais sarmatų ir didžiosios Sarmatijos kliedesiais, ėmė visur tas svastikas kaišioti kaip esą giliai tautinę baltišką simboliką. Dar ir kažkokius viešus demonstravimus rengdami ir provokuodami teisėsaugą, kad šioji prisikabintų. Mintis buvo tokia, kad jei teisėsauga negalės bausti už kokių nors iškastinių archeologinių svastikų atvaizdavimą, tai bus galima mosuoti išvis bet kokiomis svastikomis, aiškinant kad tai atseit senovės baltų pagonių saulutės ir kažkokia panaši simbolika.

Paraleliai, beje, analogiški sarmatai lygiai tokius pačius svastikų kaišiojimus organizavo Rusijoje, kuri save su ta Sarmatija sutapatina dar labiau. Ten irgi sugebėjo išaiškinti teisėsaugai, kad jų kalovratai nėra III Reicho simboliai.

Gal viskas būtų taip ir užsibaigę, bet ant tų svastikų kaip kokie ešeriai ant šūdo užkibo ne tik visi atviri, bet ir užsimaskavę Lietuvos naciai, kuriems ta idėja pisti protą Saulės simbolius labai smarkiai patiko. Nes gi labai patogu apsikabinėti svastikomis ir paskui pisti visiems protą apie tai, kad jų nacistinė svastika yra ne nacistinė, o baltiška. Nes už nacistinę tai jie gali būti ir nubausti pagal įstatymą, o štai už tą pačią atseit baltišką svastiką jau niekas nenubaus.

O kartu, visiškai paraleliai, ant šitų pačių svastikų užkibo ir Romuva, kurios veikėjai irgi susigalvojo, kad čia gi labai reikia džiaugtis, kad kažkas pagonybę skleidžia, nesvarbu, kad kokie tai neonaciai. O kadangi Romuvos publika yra labai patikli ir pasižyminti kryptingu mąstymu, tai ant šitos svastikos irgi labai staigiai užkibo.

Tokia štai visa ta Saulės simbolio istorija.

O jei jūs esate naciai ir mojuojatės savo svastikomis, tai žinokite, kad čia pas jus ne Saulės ženklas, o nacistinė šiknos skylė, brangieji, net jei jūs apie Saulės ženklus ir aiškinate!

Psichoanalitinė svastikų esmė

Dar Tarpukario pscihoanalitikai pastebėjo, kad pas įvairius nacius ir kitus fašistus yra polinkis į keistą būrimąsi grupelėmis, su ryškiai išreikštu sadomazochistiniu kompleksu ir visiškai akivaizdžiu, viską persmelkiančiu vyras-vyras tipo dominavimu. Tasai vyras-vyras tipo dominavimas labai dažnai pastebimas tarp ideologinių militaristų, kaip hierarchinė pavaldumo struktūra, kurioje žemiau esantys tiesiog su religine ekstaze garbina aukščiau esančius, tuo tarpu aukščiau esantys dominuoja virš tų žemesnių. Analogiška, tik atviresnė hierarchija būna pastebima BDSM grupėse, kurios irgi pasižymi visokia militaristine simbolika, visokiomis uniformomis ir panašiai.

Bendras visų tokių grupių požymis - itin didelis fokusavimasis į simbolius, pradedant uniformomis ir skiriamaisiais ženklais ir baigiant šiaip abstrakčiais simboliais. Pastebėtina, kad visur tokie simboliai turi labai aiškius falinės simbolikos bruožus: tipiniais atvejais tai būna, pvz., kūjai, pjautuvai (kalimo ir pjovimo įrankiai psichoanalizėje visada priskiriami faliniams, net jeigu forma skiriasi nuo pimpalo), taip pat kryžiai (lazdos, lentos, pagaliai ir pan. ilgi daiktai priskiriami faliniams), o taip pat ir tokie įrankiai, kaip kardai, deglai, fašinos ir pan..

Tačiau itin sunkiais atvejais falinė simbolika ima įgauti superfalo pavidalą. Superfalo esmė - tai yra kokybiškai aukštesnis šuolis virš įprastų falų. Fašinų krūva - tai tipinis superfalo požymis: tai ne pavienė rykštė-fašina, o visa krūva fašinų, kur falinių ekvivalentų kiekis yra labai didelis ir sudarantis kokybiškai naujo lygio falinį simbolį - fašinų ryšulį. Analogiškai ir laužytas kryžius, kaip svastika, irgi turi superfalo požymius - tai falinis simbolis su keturiais galais, kyšančiais į visas puses, ir dar besisukantis.

Kitaip tariant, pati giluminė fašizmo esmė - tai totalitarinė, superstipri vyras-vyras tipo dominacija, kur visi fašizmo pasekėjai tiesiog yra, atleiskite už išsireiškimą, dulkinami savo vadų, kurie, savo ruožtu, dulkinami aukštesnių vadų ir taip toliau, iki pačios viršūnės, kurioje stovi Fiureris, kuris yra aukščiausiasis šios hierarchijos faloekspresorius.

Nenuostabu, kad psichoanalizė dėl šių įžvalgų buvo persekiojama ir III Reiche, ir SSRS, tačiau tos psichoanalitinės įžvalgos čia visiškai pasiteisino ir pasitvirtino.