Sarmata

Sarmata - siauriausia, dabar dažniausiai prisimenama prasme tai reiškia gėda, bjaurumas, pasibjaurėjimas savimi, kaltė. Senesniame vartojime žodis reiškė lytinius organus ir šikną, o taip pat tokius procesus, kaip myžimas ar šikimas.

Kaip sakoma būdavo, pvz., "pasidarė sarmatą", "apsisarmatijo" - tai reiškia, kad apsišiko, apsitriedė.

Senais laikais tryda buvo kraštutinai dažnas sutrikimas dėl įvairiausių tais laikais paplitusių infekcinių ligų. Kai kurios iš žarnyno infekcijų sukeldavo nevaldomą, impulsyvią ir labai stagią, netikėtą trydą. Tai štai šitas procesas ir reiškė, kad apturėjo sarmatą arba apsisarmatijo žmogus netikėtai. Kaip pvz., tokie netikėti apsitriedimai būdavo nuo dizenterijos, kur sunkiais atvejais nuo pilvo raižymo iki fiziškai nesuvaldomų spazmų su triedimu kartais praeidavo vos kelios minutės.

Vienu metu Lietuvoje buvo platinama ir kita, absurdiška žodžio "sarmata" prasmės versija. Tiesiog kažkokie kliedesių skleidėjai, kurie nesusigaudo netgi tame, kuo žodžio šaknis skiriasi nuo galūnės, sugalvojo ir naują išvedžiojimą - tipo "sar" yra nuo "sargas", o "mata" - nuo žodžio "motina". Čia visiškai pagal tą pačią sudurtinių UAB pavadinimų darybą, kaip "Daugirda", "Myžvema", "Vimgirda" ir panašiai. Tai deja nuliūdinsim, toksai sarmatos aiškinimas yra tiesiog nesąmonė.