Sičiuanio pipirai

Sičiuanio pipirai (kin. huājiāo 花椒) - tie keisti kinietiški pipirai, kurie būna dedami į kai kuriuos kinietiško maisto patiekalus, dėl ko tasai maistas įgauna kokį nors keistą ir specifiškai kinietišką skonį, kuris gana sunkiai nusakomas, nes nors ir skanus, bet visai nesuprasi koks.

Reikalas gi tas, kad tie Sičiuanio pipirai čia viską pridirba. O jie turi savyje medžiagų, kurios tuo pat metu ir sustiprina, ir smarkiai pakeičia kitų maisto medžiagų skonį, ir negana to, patys sičiuanio pipirai irgi turi keistą savybę, kad vieni žmonės juos jaučia kaip vienokį skonį, o kiti - kaip kitokį.

Paprastai visiškai tų pačių sičiuanio pipirų grūdelių skonis būna arba rūgštus, arba aštrus - priklausomai nuo to, koksai žmogus ragauja. Tik ir tuo, ir anuo atveju skonis būna nepaprastai stiprus: keli grūdeliai pipirų gali atrodyti rūgštūs kaip ištisa citrina, o gal aštrūs kaip ištisas aštresnių rūšių raudonasis pipiras. Negana to, pavalgius tų pipirų, kuriam laikui gerokai pasikeičia pojūčiai burnoje, dėl kurių irgi būna keistų efektų - pvz., aštrus maistas gali atrodyti neaštrus, o skonis gali atbukti kartu su kitais pojūčiais - burna gali būti netgi kažkiek nuskausminta.

Yra dviejų rūšių Sičiuanio pipirai - raudonieji ir žalieji, kurie gana smarkiai skiriasi savo kvapu (raudonų kvapas stipresnis), bet bendrai tai gana panašūs. Na, gal žali kažkiek labiau pakeičia ir atbukina skonį.

Beje, Sičiuanio pipirai yra lukštai, nes pačios sėklos yra netinkamos maistui. Tai nuimant tų pipirų derlių, sėklos gliaudomos ir išmetamos, tuo tarpu lukštai naudojami maistui.

Dėl savo retumo ir sąsajų su skirtingomis šalimis Sičiuanio pipirai yra gavę labai daug kitų pavadinimų netgi jų pačių naudojimo vietovėse (o jie paplitę Kinijos, Nepalo, Tibeto, Korėjos, Indonezijos ir kai kurių kitų šalių virtuvėse). Per visokius vertimus kitose šalyse jie gavo dar daugiau pavadinimų. Pvz., dar vadinami Huadžiajo pipirais arba Chujačiajo pipirais. Daugelis šiuos pipirus vadina tiesiog kinietiškais pipirais, nors kartais jie vadinami japoniškais (nors japonų virtuvėje naudojami daug menkiau). Kai kuriose senesnėse knygose dar galima atrasti tokį pavadinimą, kaip "kininė kalendra" - nors tai nieko bendro neturi su kalendra, bet taip kadaise irgi būdavo pavadinama.

Beje, Sičiuanio pipirai visiškai nieko bendro neturi nei su juodaisiais pipirais, nei su raudonaisiais pipirais, o priklauso rūtiniams augalams, kuriems priklauso ir rūta bei įvairūs citrusai. Savo pirminiu skoniu Sičiuanio pipirai išties nežymiai primena citrusinių vaisių sėklas, o tik paskui pasijunta jau visos kitos tų pipirų keistenybės.

Lietuvoje Sičiuanio pipirų reikia paieškoti, ne taip lengva jų rasti...