Roršacho testas

Roršacho testas (vokiečių kalba būtų Rorschach-Formdeuteversuch auf Hermann Rorschach) - toksai specialus testas, kur žmogus žiūri į paveikslėlius su nerišliomis spalvotomis ir gan simetriškomis dėmėmis ir bando pasakyti, ką tenai mato. O paskui koksai nors psichologas ar psichiatras stebi tuos atsakymus ir pagal juos nustato kokią nors diagnozę, arba kartais ir nenustato, jei nepasiseka. Testą Hermanas Roršachas publikavo 1921 metais savo knygoje "Psychodiagnostik".

Roršacho testas susideda iš 10 paveiksliukų ir yra priskiriamas projektyviniams testams. Šiųjų gi esmė - kad pacientui išties duodama kokia nors reali beprasmybė, bet sužadintas pacientas pradeda pasakoti apie tai, kas jam rūpi, kas jam svarbu, kas sukasi jo galvoje ir taip toliau, nes kokiu tai būdu jis ima ir atpažįsta toje beprasmybėje ką nors, kas jo galvoje yra. Jei pacientas yra eilinis lepšis, tai nieko jis neatpažįsta ir tada nelabai ir turi ką papasakoti.

Pats Herman Rorschach, kurdamas testus, juos laikė netinkamais įprastų žmonių psichologijos tyrimams, o kūrė taip, kad tie testai pirmiausiai leistų atpažinti įvairias schizofrenijos formas, t.y., sutrikimus, kuriems būdinga psichozė. Būtent tokiai diagnostikai jie ir yra tinkami.

Nors Roršacho testai atrodo išties kaip beprasmės ir absurdiškos dėmės, kurios padarytos atsitiktinai, realiai taip nėra. Testus kurdamas, Roršachas, kaip sako, išbandė tūkstančius įvairiausių kombinacijų ant šimtų pacientų ir atrinko tas, kur psichikos sutrikimus turintys asmenys rodydavo smarkiai kitokius rezultatus, nei kiti žmonės. Vėlgi, protingesni žmonės rodydavo irgi smarkiai kitokius rezultatus, nei silpnaprotystę turintys. Daugeliu atvejų žmonės su smarkiais mąstymo nuokrypiais duodavo itin netipiškus, keistus atsakymus. Itin ryškūs atsakymų neatitikimai būdavo tais atvejais, jei pas pacientą būdavo kokia nors psichozė.

Ilgainiui, kadangi vienareikšėms klasifikacijos tie testai pacientams daryti neleisdavo, jie gerokai nunyko iš naudojimo psichiatrijoje, tačiau visgi liko šiokia tokia įdomia diagnostine, apie paciento asmenybę gana daug pasakančia priemone. Tiesa, yra tokia Eksnerio vertinimo sistema, skirta vienareikšmei Roršacho testų interpretacijai, bet kaip sakant, kai tik bandai ontologinį požiūrį įkišti į ten, kur yra atvira fenomenologija, tai gauni kokią nors bybienę. Praktiškai taip ir yra su tomis Eksnerio ir kitomis panašiomis klasifikacijomis.

Itin gerai žinoma, kad psichozės metu pacientai Roršacho testuose pamato neįtikėtinus dalykus, iš ko neretai ir atpažįstami, ir gali būti ir sudiagnozuojami, kaip ūmią psichozę ar deliriumą patiriantys. Taigi, išties tai dėl šitos priežasties Roršacho testai geriausiai tinka skubiai pirminei psichikos sutrikimų diagnostikai, nes parodei kelis paveikslėlius pacientui - ir jau gali suprasti, su kuo čia turi reikalą.

Daugelis visokių panašių testų platintojų pateikia neteisingą testų skaičių, pvz., kokius nors 8, 9, 12 ar panašų skaičių paveikslėlių. Realiai gi yra lygiai 10 oficialių Roršacho dėmių. Iš visų dėmių 5 yra padarytos juodu rašalu (gali būti pilkas ar pan.), 2 padarytos juodu ir raudonu rašalu, o 3 padarytos įvairių spalvų rašalu.

Visas Roršacho testas jūsų dėmesiui

Čia yra visas Roršacho testas, kurį jūs pats galit pasidaryti ir įsivertinti, kiek smarkiai jūs esate nenormalus. Jei norite atlikti bandymus su savimi pačiu, tai tyrinėkite šias visas korteles nuosekliai, eilės tvarka. Kai visas ištyrinėsite, galėsite apie save kam nors įdomių dalykų papasakoti. Kai paskui kreipsitės į kokį nors psichiatrą, tai neužmirškite jam pasakyti, kad diagnozavote save ne kur kitur, o Pipedijoje, todėl jis išsyk turi jums išrašyti vaistų, kuriuos jūs nurodysite ir neklausinėti.

• Roršacho testo kortelės nuo 01 iki 05
• 

  Kortelė nr.01

• 

  Kortelė nr.02

• 

  Kortelė nr.03

• 

  Kortelė nr.04

• 

  Kortelė nr.05

• Roršacho testo kortelės nuo 06 iki 10
• 

  Kortelė nr.06

• 

  Kortelė nr.07

• 

  Kortelė nr.08

• 

  Kortelė nr.09

• 

  Kortelė nr.10