Fenomenologija

Fenomenologija - tai tokia filosofinio nagrinėjimo rūšis, kuri yra priešinga, negu ontologija. Tai ontologija viską klasifikuoja į lentynėles, į visokias rūšis ir panašiai, tuo tarpu fenomenologija sako, kad žiūrėkit - čia turim kažkokį fenomeną, tai reiškia, kad jis yra nenormalus, o tai reiškia, kad ir neklasifikuotinas, o tiktai nagrinėtinas, kaip kažkoksai tai unikalus reiškinys, kuris turi savo priežastis ir savo pasekmes.

Praktikoje, nors fenomenologija ir priešpastatoma ontologijai, visgi turim pasakyti, kad abu požiūriai vienas be kito yra sunkiai galimi:

• Bet kuri ontologinė klasifikacija įmanoma tik dėka įvardinimo, kad turime kažkuo besiskiriantį fenomeną
• Bet kuris fenomeno išskyrimas įmanomas tik remiantis skirtumais nuo kitų reiškinių, t.y., klasifikaciniais kriterijais

Visgi kai kuriose srityse dominuoja vienas ar kitas požiūris. Pvz., kokia nors chemija paprastai remiasi tiek smarkiai ontologija, kad tenai viskas tampa tam tikrų schemų (klasifikatorių) realizacija, pati chemijos kalba yra nomenklatūrinė-klasifikacinė.

Kaip kontrastas, psichologija, ypač psichoterapija priversta taikyti fenomenologinį požiūrį, nes netgi žinant krūvas tipiškų reiškinių, galų gale visvien susiduriama ir dirbama su unikaliais problemų rinkiniais, kurie veikia kaip fenomenai, kurių klasifikavimas tiesiog neturi jokios prasmės.

Bet kuriuo atveju fenomenologinis požiūris įdomus tuo, kad čia galim pasakyti - "KPŠ čia dabar matom, kas turėjo vykti, kad šitai atsirastų ir į ką visa šitai išvirs?"