Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Psichotroninis ginklas
Psichotroninis ginklas - tai toksai ginklas, kuris distanciniu būdu paveikia centrinę ar periferinę žmogaus nervų sistemą, sukeldamas atitinkamus fiziologinius arba elgsenos pokyčius. Pagrindinis psichotroninio ginklo komponentas - specialus tokį poveikį sukeliančią spinduliuotę skleidžiantis psichotroninis generatorius, kitaip dar vadinamas psichotronu.
Pagal poveikio pobūdį psichotroninis ginklas skirstomas į individualaus ir masinio poveikio ginkluotę, pagal poveikio pobūdį - į bendrafektį, selektyvinį, semantinį ir periferinį ginklą. Pagal ginklo skleidžiamų hipnotinių bangų poveikio mechanizmą - į encefalinį, spinalinį, periferinį ir selektyvinį psichotroninį ginklą. Pagal įrengimą - į stacionarius, pervežamus, mobilius ir nešiojamuosius psichotroninius įrenginius.
Psichotroninio ginklo panaudojimas
Tarp pasaulyje žinomiausių psichotroninio ginklo pavyzdžių - tai Sierra Nevada korporacijos gaminami individualaus poveikio semantiniai TATUEC ir MEDUSA psichotronai ir Raytheon kompanijos gaminamas masinio poveikio periferinis ADS psichotronas. Taip pat žiniasklaidoje buvo nutekėjusi informacija, kad Irako okupacijos metu Bagdade buvo naudojamas ir spinalinio poveikio L-3 kompanijos Diarthrone įrenginys, skirtas sukelti apspinduliuotų žmonių vėmimui ir viduriavimui. Kaip parodė tyrimai, įvairių rūšių psichotroninis ginklas yra labai efektyvus, jį naudojant prieš civilius gyventojus, kai dėl politinių sumetimų negalima naudoti įprastinių ginklų.
Yra žinoma, kad bent dvi masinio poveikio psichotroninio ginklo sistemas naudojo KGB: tai buvo sunkvežimiuose įrengti pervežami encefaliniai psichotronai MRV ir vėlesnės mobilios sistemos Radioson.
MRV sistema buvo skirta žmonių susibūrimų išsklaidymui, nes jos skleidžiama spinduliuotė sukeldavo žmonių paniką ir versdavo demonstracijas išsisklaidyti. Kaip paaiškėjo Perestrojkos metais, bandant sklaidyti didelius žmonių susibūrimus Kaukazo ir Vidurinės Azijos respublikose, MRV sistema nepasiteisina, nes panikos apimti žmonės daug labiau linkę į susidūrimus su teisėsaugos pajėgomis.
Slopinančią spinduliuotę skleidžiantys Radioson įrenginiai turi pernelyg lėtą poveikį, todėl nors ir nuslopina žmones, padaro juos vangiais, apsnūdusiais, bet netinka operatyviniams veiksmams ir dėl lėtumo, ir dėl to, kad įranga yra nemobili, naudojanti daug energijos, sunkiai reguliuojama, todėl paprastai statoma būdavo stacionariai. Pirma tokios sistemos instaliacija buvo padaryta Novosibirske 1974, o vėliau - ir kituose daugiau, kaip 1 milijoną gyventojų turinčiuose SSRS miestuose.
Modernesnės psichotroninio ginklo rūšys yra paremtos transkranialine magnetine stimuliacija (TMS), signalą selektyviai perduodant konkrečiam recipientui nuotoliniu būdu. Modernios tokio tipo sistemos leidžia tiesiai į žmogaus smegenis perduoti vaizdinius, balsu sakomą tekstą, sukelti įvairias emocijas, ištrinti trumpalaikę atmintį. Tačiau tokio tipo sistemos yra labai brangios, masyvios ir tinkamos tiktai labai ribotam panaudojimui, kai apspinduliuojamas žmogus yra konkrečiai žinomame erdvės taške.
Dėl tokių apribojimų TMS tipo sistemos naudojamos dažniausiai tiktai specialiųjų tarnybų, pvz., KGB naudotas Smysl būdavo įrengiamas tiktai stacionariai, o apspinduliuojamas žmogus turėdavo būti labai nedidelėje kameroje, aplink kurią būdavo įtaisytos specialios psichotroninę spinduliuotę perduodančios antenos.
Jungtinėse Valstijose šiuo metu naudojama GWEN psichotronų sistema, pagal poveikį artima tarybinei Radioson sistemai. Didelio nuotolio poveikiams yra sukurta moderni HAARP sistema, kuri leidžia perduoti įvairių rūšių psichotroninę spinduliuotę ypatingai dideliais atstumais, įskaitant ir kitą Žemės rutulio pusę. Tokio tipo sistemos gali būti naudojamos, norint sukelti masinius sukilimus, maištus, revoliucijas tam tikrose pasaulio šalyse, jų veikimas yra lėtas, apspinduliavimas turi trukti bent kelis mėnesius, o apspinduliuojama teritorija yra didelė, šimtų kilometrų dydžio.
Portatyviniai psichotronai, dar vadinami blasteriais, yra kol kas tiktai eksperimentinėje stadijoje. Pvz., žinoma, kad rusiškas bandomasis Rasputnik tipo psichotroninis portatyvinis ginklas gali iššauti vieną šūvį, kuris aukai sukelia aplinkos suvokimo, judesių koordinacijos sutrikimus, mieguistumą ir lengvą pasidavimą įtaigai. Pilnas poveikis aukai išsivysto tik praėjus keliolikai ar kelioms dešimtims sekundžių nepertraukiamo poveikio, per kurias psichotronas aktyvizuoja žemo dažnio delta smegenų bangas. Toksai žemas poveikio greitis nėra pakankamas savigynai, tačiau to gali pakakti, norint suimti ar pagrobti tam tikrą asmenį.
Psichotroninio ginklo privalumai ir trūkumai
Esminiai psichotroninio ginklo privalumai:
- Nuotolinis poveikis (iki kelių kilometrų ir daugiau)
- Efektyvus poveikis žmonėms, esantiems už įvairių uždangų (pastatų, sienų ir pan.)
- Galimybė neigti ginklo panaudojimą, kadangi nėra objektyvių ginklo panaudojimo įrodymų
- Nenaikinami pastatai, nesugadinamas turtas
- Galimybė veikti dideles žmonių grupes, įskaitant ir dideles žmonių minias mitinguose ir demonstracijose
- Galimybė daryti vadinamąją švelnią įtaką, kai apie ginklo panaudojimą nesupranta juo paveikta auka
Esminiai psichotroninio ginklo trūkumai:
- Karinio panaudojimo atveju ginklas lengvai aptinkamas dėl galingos skleidžiamos spinduliuotės
- Ginklas lengvai sunaikinamas automatinio nusitaikymo antiradarinėmis raketomis
- Stipri interferencija su įvairia radioelektronine įranga, tokios įrangos gadinimas
- Pas daugumą psichotroninės įrangos poveikis yra pernelyg lėtas (reikalinga minučių arba valandų ekspozicija), o taip pat nemirtinas
- Dažniausiai sudėtinga panaudoti tokią įrangą prieš konkrečius taikinius (pavienius žmones)
- Įranga yra masyvi, naudoja daug elektros energijos, brangiai kainuoja, yra nemobili
Kai kurie iš psichotroninio ginklo modelių neturi dalies minėtų trūkumų. Pvz., ADS psichotronas turi momentalų poveikį žmonėms, o didelės poveikio dozės gali sukelti sunkius sužalojimus ir mirtį, todėl toksai ginklas gali būti efektyviau panaudotas, jį taikant prieš agresyviai nusiteikusius gyventojus.
Psichotroninio ginklo panaudojimo sritys
Nepaisant to, kad nauji psichotroniniai ginklai yra žymiai tobulesni, karinis jų panaudojimas vis dar nėra efektyvus. Pagrindinės priežastys yra tos, kad dėl itin galingos skleidžiamos spinduliuotės karo veiksmuose tokie ginklai gali būti lengvai aptikti ir sunaikinti. Taip pat nuo tokios ginkluotės padeda apsisaugoti elektromagnetinio ekranavimo priemonės, todėl dauguma tokios ginkluotės yra neefektyvi prieš iš anksto pasiruošusius ir apsaugos priemonėmis apsirūpinusius karinius dalinius.
Šiuo metu bandomi ir palengvinti, kompaktiški psichotroniniai ginklai, kurie galėtų pilnai arba dalinai pakeisti individualius ginklus. Pvz., šiuo metu JAV bandoma nuotolinio poveikio Taser tipo elektrošokeriai Peripulser, kurie patobulinti, perduodant nervų sistemą veikiantį signalą impulsiniu mikrobangų spinduliu. Toksai ginklas gali būti pakankamai kompaktišku, veikia periferinę nervų sistemą, turi greitą poveikį, yra tinkamas šaudant į nedidelius grupinius taikinius (vienu metu paveikiama 2-3 metrų apskritime stovinti žmonių grupė) gali būti panaudotas šaudant per sienas į nematomus taikinius. Tačiau tokių ginklų naudojimui yra ir ribojimų, nes kol kas nėra efektyvių energijos šaltinių jų užmaitinimui.
Dėl visų minėtų priežasčių psichotroninis ginklas dažniau yra naudojamas prieš nedideles žmonių grupes, taip pat prieš pavienius iš anksto pasirinktus žmones, siekiant jiems sukelti prislopintą ar priešingai - panišką būseną, nemalonią savijautą, indukuotas haliucinacijas ir psichikos ligas.