Transkranialinė magnetinė stimuliacija

Nors TMS aparatas atrodo beveik kaip elektrokonvulsatorius, jis nėra skausmingas - pacientas nuo jo poveikio tik išgirsta garsų "pokšt" galvoje, o paskui užmiršta... Tik kad kaina kandžiojasi. Nuotraukoje - Magventure firmos "Mag Pro" aparatas

Transkranialinė magnetinė stimuliacija arba kitaip vadinama transkranialinė elektromagnetinė galvos smegenų stimuliacija, arba elektromagnetinė smegenų stimuliacija, kartais - tiesiog magnetoimpulsinė stimuliacija arba TMS (ir dar TMSr) (dažnai klaidingai pavadinama "transkanalinė magnetinė stimuliacija") - vienas iš modernių, švelnaus veikimo šoko terapijos būdų. Nuo kitų šoko ir konvulsinės terapijos būdų skiriasi tuo, kad neturi konvulsijas sukeliančio poveikio, ar stipresnių juntamų šokinių efektų, todėl kartais dar vadinamas "bešokine šoko terapija" arba "bekonvulsis elektrokonvulsinės terapijos būdas".

Metodikos esmė

Paciento galva yra patalpinama didelės galios indukcinės elektromagnetinės ritės lauke. Per ritę leidžiami didelio galingumo elektros impulsai sukelia impulsinius (kintamuosius) magnetinius laukus, kurie galvos smegenyse indukuoja sūkurines elektros sroves. Kadangi magnetiniam impulsui praeiti nesudaro pasipriešinimo kaukolės kaulas, taip pat nevyksta šuntavimas per galvos paviršių (odą), pakanka sąlyginai silpnų sukeltų sukūrinių elektros srovių, norint gauti poveikį smegenims, sulyginamą su tuo, kuris gaunamas, naudojant elektrokonvulsinę terapiją. Kartu išvengiama tiesioginio intensyvaus vazomotorinių ir recepcinių funkcijų dirginimo, todėl pacientas nepatiria konvulsijų ar skausmingų pojūčių.

Kitais atžvilgiais TMS poveikis artimas elektrokonvulsinei terapijai: galvos smegenyse sukelta elektros srovė ardo neuronų tarpusavio ryšius, vykdo ląstelių elektrolizę, taip susilpnindama ligos simptomus, grąžindama pacientui geresnę savijautą.

Taikymas

Taikant TMS, reikia atsižvelgti į paciento būklę, taikyti TMS tik pakankamai švelniais atvejais. Skirtingai nuo EKT, TMS nėra efektyvi sunkesnių depresijų atveju, turi silpną terapinį poveikį priešiškai ar agresyviai nusistačiusiems ligoniams. Kita vertus, dėl neskausmingumo, ją galima taikyti netgi švelniais atvejais, be premedikacijos, profilaktiškai ar tada, kai paciento susirgimas nėra diagnozuotas.

Pašaliniai reiškiniai

Kaip ir elektrokonvulsinės terapijos atveju, pastebimos amnezijos, ypač išryškėjančios po intensyvesnio transkranialinės terapijos kurso, rečiau - pykinimas, galvos skausmai, hipertoninė krizė, galvos smegenų insultas. Ilgalaikės ir pakartotinės terapijos atveju - lėtinė smgeneų distrofija, silpnaprotystė, ilgalaikės amnezijos ir pan..

Po TMS gydymo kurso kylanti amnezija būna paviršutinė, gerokai silpnesnė, nei EKT atveju, pacientas dažniausiai gali prisiminti jį gydžiusį gydytoją ar įvykius, buvusius prieš pradedant taikyti TMS kursą, nors paprastai silpnai prisimena konkrečius pokalbius ar kontrolinius piešinius, pagal standartines metodikas rodomus prieš seansą bei iškart po jo. Tipinis dalinės amnezijos laikotarpis paprastai apima apie 3-5 dienas iki seanso ir iki pusės paros po seanso su piku tenkančiu trims valandoms iki seanso ir 20 minučių po seanso.

Siekiant išvengti paciento sumišimo ar nepasitikėjimo gydymu, apie pašalinius reiškinius (ypač - amneziją) pacientų informuoti nepatartina, pacientui pradėjus skųstis, patariama paaiškinti sutrikimus natūraliomis priežastimis (paciento nuovargiu, bloga savijauta, užmaršumu, išsigalvojimais ir pan.).