Pilys

Pilys gi vienok Viduramžiais buvę tvirtovėmis, šiais gi laikais romantiškai piešiamos irgi aprašomos. O tatai čiagi kad truputį skaitytojai prasiblaivytų, norime jums pasakyt vieną dalyką: o kodėl gi jokioj pily nėra nei vieno tualeto?

O taigi todėl ir nėra, kad tikriems kareiviams jų nereikdavo - šikdavo ir myždavo kur papuola, tiesiai kieme, ar šiaip į kokį kibirą, o paskui tą kibirą kieman išversdavo. Todėl tų laikų keliautojas pilį užuosdavo jau iš tolo, netgi iš už daugelio kilometrų, nes smirdėdavo jinai kaip nežinia kas. Taigi taip vat dėl tokios nešvaros ir kariai tų pilių smirdėdavo, kaip bomžai, o tiesą sakant, tai kitaip jų nelabai kas ir bepavadintų šiais laikais. Nesgi riteriai su blizgančiais šarvais atsirado tiktai Renesanso pabaigoj, kai tų pilių ir neliko visai, o tik prabangūs dideli rūmai...

Tai aišku, dažniausias dalykas pilyse būdavo cholera, dizenterija, šiltinė beigi visokia kitokia trizna...

O taigi gynyboj tarp kitko, irgi išties ne smalą pildavo pro sienų skyles ant puolančiųjų - jei šią būtų pylę, tai sustingusi smala visas pilių sienas dengtų - o argi pastebėjot kur smalos ant kokios nors pilies sienų bent truputį? Ir jau juolab nepilstydavo verdančio aliejaus - aliejaus gi gamybos kaina tais laikais buvo tokia didelė, kad net ir norėdami nebūtų prigaminę tiek, kad gynyboj panaudot - nebent tik kad kokiam riteriui ant stalo maisto pagardinimui. O išties smala tais laikais kultūringai buvo vadinama ne kas kita, ogi šūdai (prisiminkim gi kaip senesni žmonės dar ir dabar sako apie bezdėjimą smardų - "ot užsmalijo"). Tai visą tą "smalą", o ištiesgi šūdus pramaišytus su myžalais iš katilų beigi kibirų pildavo ant puolančiųjų galvų irgi veidų, kad pastarieji susivimdytų ir iš pasišlykštėjimo pabėgtų.

Tai aišku dabar pseudoistorikai mokykliniuose vadovėliuose drovėdamiesi visokių nesąmonių prikliedi ir apie riterius, ir apie pilis, betgi realybė tai visad kiek kitokia būna...