Cholera

Cholera - viena iš vidurių infekcijų, o taip pat ir viena bjauriausių ligų, kurios šiais laikais normaliame pasaulyje yra išnaikinta, tačiau vis dar būna trečiojo pasaulio šalyse, ypač visokiose tokiose, kurios šiltesnės, turinčios daugiau benamių ir prastesnę sanitariją. Liaudyje cholera dar kartais būdavo vadinama mėlynąja mirtimi, nes dėl kraštutinai didelio skysčių praradimo lavonai turėdavo pilkšvai melsvą spalvą.

Cholera išsiskiria tuo, kad sugeba smarkiai paplisti, o paskui būna labai sunkiai išnaikinama. Yra sukėlusi visą krūvą didžiulių pasaulinių pandemijų, o šiais laikais nuo choleros kasmet miršta apie 100-200 tūkstančių žmonių, pagrindinai trečiojo pasaulio valstybėse. Tarpais cholera iš trečiojo pasaulio šalių užnešama ir į normalias pirmojo pasaulio valstybes, sukeldama šiokias tokias vietines epidemijas.

Choleros eiga ir simptomai

Cholera iš kitų ligų išsiskiria dažnai netikėtai staigia eiga su staigiai išreikštais simptomais - vėmimu ir viduriavimu, o taip pat tuo, kad pacientams nepakyla temperatūra. Paprastai jei prie choleros būna temperatūra, tai ji būna dėl to, kad ligonis serga dar kokia nors papildoma infekcija. Kadangi susirgimą sukelia ne pati bakterija tiesiogiai, kiek jos išskiriamas choleros toksinas, tai visi simptomai gali atsirasti nepaprastai greitai - pvz., jei žmogus užvalgys kokio nors maisto, kuriame prisidaugino ir toksinus išskyrė choleros vibrionas. Tokiu atveju simptomai gali atsirasti vos po kelių valandų ar netgi dar greičiau, tiesiog nuo apsinuodijimo choleros vibriono išskirtais toksinais.

Choleros pavadinimas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia tulžies tekėjimą (χολή ῥέω), o tuo pačiu - ir ūmumą, staigumą, nes būtent su ūmiu charakteriu buvo siejama tulžis. Tai ir nusako ligos bei jos simptomų eigą - jie išsivysto nepaprastai greitai ir dažnai tiesiog netikėtai. Tai reiškia, kad jums susirgus cholera, viskas vystysis gana nepastebimai, bet paskui gali imti ir staiga suveikti. Tai reiškia, kad jūs sirgsit, o paskui, pvz., viešoje vietoje, pokalbio viduryje galit pajusti baisiai staigius spazmus ir netikėtai apsivemti ar apsitriesti, nespėjęs net pats suprasti, kas darosi. Senais laikais gydytojai pagal netikėtą apsitriedimą ir diagnozuodavo - jei žmogus sau į kelnes privarė, nespėjęs jų nei nusimauti - tai reiškia, kad cholera ir viskas.

Būdinga, kad choleros sukelti triedalai ilgainiui įgauna labai specifinę, balkšvą spalvą, kuri primena tą balkšvą vandenį, kuris lieka, nuvirus ryžius, tik kad smirdančius papuvusia žuvimi. Triedimas nuo choleros būna neįtikėtinai intensyvus, jei žmogus negydomas, per parą jis gali ištriesti apie 10-20 litrų vandens. Praktiškai viskas, ką žmogus išgeria, yra tiesiog ištriedžiama. Kadangi žmogus tiek išgerti vandens neįstengia, tai labai greitai dehidratuoja iki mirtino lygmens, sunkiais atvejais - per kelias-kelioliką valandų nuo infekcijos. Prieš mirtį žmogus pasidaro visiškai pilkšvai-melsvai baltas, visiškai nejudrus, apsnūdęs ir paskui nusibaigia. Jei negydoma, tai nuo choleros nusibaigia maždaug pusė žmonių.

Dėl įvairių priežasčių (pvz., įgytas imunitetas, persirgus anksčiau) nedidelis procentas žmonių, maždaug apie 3-5% gali susirgti asimptomatine cholera. Tai reiškia, kad tie patys žmonės vėlgi skleidžia cholerą aplinkoje, nors patys apie tai net neįtaria. O paskui aplinkiniai po kiek laiko ima ir pratrysta nevaldoma tryda.

Choleros plitimo mechanizmai

Choleros vibrionas normaliai daugintis dideliais kiekiais gali tik per žmones, plisdamas fekaliniu-oraliniu keliu, nes aplinkoje jo populiacijos ilgainiui dėl įvairių priežasčių žūsta. Tačiau tas žuvimas įvyksta ne iš karto ir neretai būna, kad tas choleros vibrionas gali kuriam laikui prisidauginti ir be jokio žmogaus, nes maitintis tie vibrionai gali labai įvairiomis atliekomis, o taip pat ir gyventi įvairiausių padarų žarnynuose. Choleros vibrionas puikiai maitinasi įvairių rūšių cukrais, dėl ko kartais gali prisidauginti visokiuose vaisiuose, daržovėse, kompotuose ir panašiai.

Visa tai reiškia, kad cholera gali plisti ir su tarpinine grandimi, pvz., kur choleros vibrionas užkrečia maistą, o tada jame dauginasi. Gana ilgą laiką daugintis cholera gali įvairiame planktone, moliuskuose ir panašiai, tai reiškia, kad kai kuriuose židiniuose ją gali išsaugoti ir paskui perduoti žmonėms kokios nors sraigės, austrės ar krevetės, netgi praėjus keletui mėnesių po visiškos epidemijos pabaigos. Be to, nors ilgainiui iš šių moliuskų, planktono ir kt. choleros vibrionas išnyksta, tačiau gali vykti pakartotiniai tų moliuskų ir vėžiagyvių užkrėtimai per kanalizaciją ar panašiai, jei tik yra kokių nors choleros nešiotojų. Paskui žmonės pavalgo kokių nors jūrų gėrybių - ir štai jums ir prašom - cholera visame gražume.

Choleros vibrionai gali gana ilgai daugintis ir šiaip vandenyje, ypač jei jame daug organikos, kuria tie vibrionai maitintųsi, taigi, apsikrėtimas galimas ir tuo atveju, jei išsimaudysite upėje, į kurią išteka kanalizacija. Dar daugiau, gali vykti ir žuvų užkrėtimai, nors šie ir retesni, negu kad moliuskų ar vėžiagyvių. Tačiau jei pavalgysit nedakeptos ar nedavirtos žuvies iš cholerizuotos upės, o toji bus užkrėsta - tai ir vėl, štai jums ir prašom.

Choleros epidemiologija ir pandemijos

Yra buvusios net 7 atskiros choleros pandemijos, t.y., pasaulinės epidemijos, kurios prasinešė per visą planetą:

• 1816-1824 - pirmoji choleros pandemija, trukusi 8 metus
• 1829-1851 - antroji choleros pandemija, trukusi 22 metus
• 1852-1860 - trečioji choleros pandemija, trukusi 8 metus
• 1863-1875 - ketvirtoji choleros pandemija, trukusi 12 metų
• 1881-1896 - penktoji choleros pandemija, trukusi 15 metų
• 1899-1923 - šeštoji choleros pandemija, trukusi 24 metus
• 1961-1975 - septintoji choleros pandemija, trukusi 14 metų

Čia pastebėtina, kad choleros plitimui esminę reikšmę turėjo pagerėjęs susisiekimas pasaulyje. Dėl geresnio susisiekimo cholera pergabenama būdavo vis į naujas vietas, nespėjus išmirti ar pasveikti ja apsikrėtusiems ligoniams. Todėl greitas susisiekimas sukurdavo vis naujus ir naujus židinius. O dėl to, kad choleros užkratas ilgą laiką išlikdavo aplinkoje, epidemija tęsdavosi kelis ar kelioliką metų. Vystantis transportui, susisiekimas dar labiau greitėjo, todėl epidemija sklaidėsi vis labiau. Pandemijos trukdavo labai ilgai, netgi septintoji choleros pandemija truko 14 metų, nepaisant to, kad jau buvo atsiradęs geras gydymas antibiotikais.

Svarbiausiais choleros šaltiniais yra Indija ir jos kaimyninės valstybės, kaip kad Šri Lanka, Bangladešas, Nepalas, dalis Indokinijos, kaip kad Mianmaras bei Tailandas ir įvairios Afrikos šalys, ypač Kongas, Angola, Zimbabvė, Gvinėja-Bisau, Sudanas ir Mozambikas.

Svarbiausias įrankis, naikinant epidemijas - gydomoji chlorkė, kanalizacija, draudimai naudotis vandeniu iš vandens telkinių ar upių (įskaitant visiškus maudymosi draudimus), draudimai vartoti nevirtą/nekeptą maistą (įskaitant bet kokius vaisius ir daržoves), privalomas prausimasis ir dezinfekcija, dezinfekciniai postai su priežiūra (kad nebandytų nesiprausti) prie tualetų ir maisto vartojimo vietų.

Visais atvejais privalomas sergančiųjų izoliavimas. Nors tiesiogiai nuo kontakto (prisilietimo) su sergančiuoju dažniausiai neužsikrečiama (su sąlyga, kad po kontakto prausiamasi), didžiąją problemą sudaro neįtikėtinai dideli kiekiai trydos, kurią sergantys literaliai taško nekontroliuojamai į visur, kur papuola.

Choleros gydymas

Viena iš problemų su cholera yra ta, kad ją gydo kiek mažiau antibiotikų, nei daugelį kitų ligų. Dėl staigios eigos iki šiol esmine gydymo dalimi išlieka rehidratacija - tai pacientas ištisą parą laikomas ant lašelinių, o taip pat verčiamas gerti nenormalius kiekius pasūdyto vandens. Praktikoje pacientai ir vandenį geria, ir lašelines lašinasi sėdėdami ant klozeto, ant kurio ir miega. Dėl itin didelės trydos čia nepakanka basonų, tai būna naudojamos ir specialios lovos su skyle subinei, po kuria pastatomas didelis kibiras.

Kadangi gydymui būtinos lašelinės, ir labai dideliais kiekiais, tai netgi lengvų choleros atvejų praktiškai neįmanoma gydyti namuose. Tai reiškia, kad choleros gydymui reikalingi nepaprastai masyvūs ligoninių ir jų personalo pajėgumai.

Infekcinėms ligoninėms, kurios gydo nuo choleros, taip pat reikalingi itin dideli kiekiai klozetų (po klozetą kiekvienam gydomam pacientui), su atskira kanalizacija, kurioje būtų tarpiniai dezinfekciniai bakai, kad sukėlėjas nebūtų perduodamas į įprastus kanalizacijos tinklus, o prieš tai būtų patvarkomas, naudojant didelius kiekius gydomosios chlorkės.