Petraičių šeima

Petraičių šeimoje - toksai priešistorinis LTV sukurtas serialas, kuris buvo rodomas neįsivaizduojamoje senovėje. Pats pirmas serialas ne tik per Lietuvą, bet ir per visą SSRS, pradėtas leisti tuo metu, kai vyko patsai Chruščiovo atšilimas. Pradėtas leisti serialas dar 1964 metais, o baigtas buvo 1972. Pradžia buvo kaip humoristiniai filmukai, bet ilgainiui viskas pavirto į nuolatines serijas. Buvo leidžiama po seriją per mėnesį.

Kadangi vyko Chruščiovo atšilimo metu, tai tuo metu per serijas buvo leidžiama pasakyti gerokai daugiau, nei įprasta buvo kitu metu, Glavlitas praleisdavo vieną kitą užuominą apie kyšius, korupciją, neįmanomas gauti deficito prekes, vagystes ("nešimą"), girtuokliavimą ir panašiai. Kitą vertus, anei vieno neigiamo žodžio apie komunizmą nebūdavo, anei jokios užuominos. Lygiai taip pat buvo uždraustos netgi menkiausios užuominos apie seksą ar šiaip kokius nors nepadorumus ar nešvankumus, nes kaip žinia, sekso SSRS nėra.

Serialą globojo patsai Antanas Sniečkus, kurio dėka serialas ir buvo toleruojamas, nepaisant kartais parodomų nebūtinai gražių ir teigiamų scenų. Būtent dėka to, kad serialas priminė visai normalų eilinių miestiečių gyvenimą, serialas ir tapo nepaprastai populiariu. Kaip sako visokių bumerių pasakojimai, anuo metu, kai serialą rodydavo, pas žmones, kurie turėjo televizorių, rinkdavosi visi kaimynai - kartais po 20-30 žmonių (nes televizorių turėdavo vos keli butai per namą).

Visgi nepaisant nepaprasto populiarumo, serialas galų gale ėmė užveikinėti visokius veikėjus, valdiškos TV vadas Jonas Januitis pradėjo prisiknisinėti, atrodo, tiesiog bijodamas, kad jį patį kas nubaus, jei jisai nenubaus. Paskui prasidėjo papeikimai aktoriams, aktorių šalinimas, kabinėjantis dėl neaiškių priežasčių ir taip toliau. Galų gale, kai Antano Sniečkaus sveikata apsilpo ir visi ėmė matyti, kad anas jau prie mirties ir jam jau nelabai rūpi, serialas ir buvo uždarytas.

Filmuojama buvo LTV studijoje specialiai įrengtame dirbtiniame bute, kuris priminė eilinę ir visiškai tipišką chruščiovkę, kurios buvo visur statomos. Skirtumas buvo tiktai toksai, kad filmavime rodomas kambarys, virtuvė ir prieškambaris buvo daug daug didesni, nei tikri - nes kitaip tiesiog būtų nesigavę nufilmuoti. Nepaisant to, kad kambariai studijoje buvo didesni, jie buvo ne kvadratiniai, bet trapezoidiniai, todėl vaizdas ekrane gaudavosi toks, lyg kambarys išties būtų mažas.

Serialas buvo leidžiamas tiesiai į gyvą eterį, nes videomagnetofonai anuo metu lietuviškai televizijai buvo nepažįstami, o kino montažas buvo per brangus.

Serialo režisierė Galina Dauguvietytė šių serijų dėka tapo įžymybe ir per LTSR, ir per SSRS, ir didelį vardą turėjo netgi po to, kai serialas jau porą dešimtmečių nebuvo rodomas.