Chruščiovkės

Chruščiovkė kažkur Rusijos gilumoje, kažkokiame net nežinomo pavadinimo mieste, tačiau beveik nesiskirianti nuo tų chruščiovkių, kurios statytos Lietuvoje (nors visgi matosi grubesnė kokybė), nes visur būdavo tipiniai projektai ir tipinės technologijos.

Chruščiovkė (klaidingai chruščiovka) – tai toksai blokinis pastatas, sudarytas iš maždaug kvadratinio pavidalo blokų, kur bloko viduryje arba langas, arba balkono durys, ar nėra jokios skylės, bet visi tie blokai vienodo dydžio ir gaunasi taip, kad iš jų pastatytas pastatas atrodo lyg pastatytas iš kvadratėlių. Todėl oficialiai chruščiovkės dar vadinamos kaip stambiaplokščiai gyvenamieji namai, o liaudyje - tiesiog blokiniai namai.

Daugelis klaidingai galvoja, kad chruščiovkėmis tie blokiniai namai vadinami pagal tai, kad juos statant, valdė Nikita Chruščiovas, todėl jei namas statytas ne prie chruščiovo, tai atseit jis jau ne chruščiovkė. Išties tokius namus statė ir prieš jį, ir po jo. Tokie namai tiesiog prie Chruščiovo pradėti statyti masiškai, nuo to ir jų pavadinimas. O bendrai - chruščiovkės yra namai iš stambiagabaričių gelžbetonio plokščių, štai ir viskas.

Berlynas, Splanemann-Siedlung rajonas, maždaug apie 1926-1930 periodo stambiaplokščiai namai. Jie buvo statomi dar ir įvairių spalvų - nuo pilkos iki raudonos, dažniausiai - 2-3 aukštų. Kai iš šių namų būdavo daugiabučiai, bet kiti būdavo statomi kaip kodtedžai.

Chruščiovkių atsiradimo istorija

Chruščiovkėmis šie namai vadinami nuo Nikitos Chruščiovo, kuriam valdant SSRS, prasidėjo realiai masinė tokių namų statyba visur, kur papuola. Vienok išties technologija buvo išrasta gerokai seniau - III Reiche, kur jau statė tokius namus pramoniniu būdu. Tokių namų Vokietija pristatė gana nemažai, jos vadinosi Plattenbau arba Plattenbauten.

Po II Pasaulinio karo daugybę vokiškos technikos, technologijų ir inžinierių pasigrobė ir išsivežė Sovietų Sąjunga, kur Josifo Stalino nurodymu ėmė visur diegti. Taip prie Stalino ir atsirado pirmosios chruščiovkės, tuo metu dar neturėjusios pavadinimo. Tačiau anuo metu tokių pastatų statyba dar nebuvo ypatingai masinė, tad pavadinimo negavo. Stalininio tipo chruščiovkės atpažįstamos iš aukštesnių, netgi kiek pailgų blokų ir juntamai erdvesnių butų, nei vėliau statytose Chruščiovo chruščiovkėse.

Pirmosios, dar iki Chruščiovo projektuotos chruščiovkės Vilniuje yra aptinkamos daugiausiai Naujamiestyje - tenai buvo pastatų, statytų dar apie 1959 metus - jų statybai pradėta rengtis dar Stalinui gyvam esant, bet pakol plokščių gamyba įsivažiavo, tasai ir numirt suspėjo.

Kiek naujesnės chruščiovkės stovi Krasnūchos gilumoje, palei Vilkpėdę, o taip pat ir keliose vietose Naujininkuose bei Antakalnyje, o jau kitur stovi naujesni, vėlyvojo Chruščiovo laikų statiniai, o paskui - jau ir Leonido Brežnevo laikais statyti.

Tipiškiausi klasikinių chruščiovkių rajonai - tai Krasnūcha ir Žirmūnai, kiek naujesni - Lazdynai, Karoliniškės, Viršuliškės, Baltupiai, visai jau nauji - Šeškinė, Pašilaičiai, Justiniškės.

Kaune statoma chruščiovkė, kokie gal 1974 metai. Rajonas visai neaiškus, nes visur jos būdavo panašios.

Naujesnės, brežnevinės chruščiovkės

Naujausi, brežneviniai chruščiovkių rajonai pasižymi kiek gražesne išvaizda, juntamai aukštesnėmis lubomis ir erdvesniais butais (mat ir blokai naudoti juntamai didesni), tačiau čia pastebima ir daug prastesnė kokybė: kad būtų mažiau darbo, darbininkai tiesiog nepildydavo blokų vidinių ertmių šilumą izoliuojančia stiklo vata, todėl daugybė tų namų yra tiesiog neįtikėtinai šalti.

Kai kuriuose blogai izoliuotuose namuose žiemą temperatūra krenta iki mažiau kaip 10 laipsnių šilumos, nors radiatoriai kepina taip, kad prie jų pavojinga prisiliesti. Visa laimė, tokių pastatų mažėja, mat apie 1990 apsukrūs verslininkai išrado technologiją tokių namų apšiltinimui: išgręžia skylę iki vidinės bloko ertmės ir tada privaro greitai stingstančių plastiko putų. Plastikui sustingus, šiluminė varža padidėja dešimteriopai ir namas jau būna šiltas. Daugelį tokių naujai apšiltintų pastatų nesunku atpažinti: iš išorės matosi, kad ant bloko kažkur pakrašty ar kampe yra matoma žymė, kad buvo kažkas daryta, o paskui užtinkuota. Tai tokie pastatai visada jau būna šiltesni.

Reikia pasakyti, kad chruščiovkių technologija iš principo nebuvo labai jau bloga, buvo bloga tik sovietinė kokybė ir sovietinis taupymas. Neįtikėtinai taupydami, sovietai padarydavo kokių 2,5 metro lubas, o kambariai būdavo tokie ankšti, kad pastačius spintą, pritrūkdavo vietos lovai. Ypatingai tokiais mažais gabaritais pasižymėjo tos chruščiovkės, kurios buvo projektuotos ir statytos Chruščiovo laikais.

Visgi ilgainiui kažkaip gavosi, kad tos pramoninės gamyklinės technologijos nepasiteisino ir vėlyvuoju sovietmečiu jau vis dažniau buvo statomi plytiniai namai, kurie galų gale tas chruščiovkes ir išstūmė.

Dar žr.

• Alytnamiai - čia dar kitas panašios rūšies sovietinis stebuklas