Permanentinė revoliucija

Permanentinė revoliucija - žymi idėja, iškelta ir išvystya Leono Trockio, už ką paskui jį patsai Josifas Stalinas įsakė surasti ir užmušti bet kokia kaina, tai už tą idėją Leonas Trockis ir buvo nužudytas.

Permanentinės revoliucijos idėja yra paremta tokia prielaida, kad bet kuri revoliucija baigiasi tuo, kad joje valdžią užsigrobia kažkurie žmonės ir tada ima statyti savo valdžios struktūrą. O ta struktūra neišvengiamai biurokratėja, auga, prasideda stagnacija, visokie piktnaudžiavimai, turto kaupimai ir panašiai. Todėl po kiek laiko išauga nauja valdžia, kuri būna gal netgi blogesnė už ankstesniąją, ir ta valdžia ima viską grobti sau. Ir tokią valdžią jau irgi reikia nuversti.

Leonas Trockis ir Josifas Stalinas

Tai Trockis sugalvojo, kad tą valdžią reikia versti anksčiau ir smarkiau, ir dargi taip, kad nuolat. Kad vos į valdžią kažkas iškyla, reikia tuos kažką imti ir nuversti. Taip gausis permanentinė revoliucija, nes revoliucinis procesas vyks permanentiškai - kitaip tariant, nuolatos, kas keletą metų. Ir todėl visos valdžios struktūros vis kaitaliosis, nes ir kita valdžia kaitaliosis.

Kadangi Trockio idėjos reiškė, kad reikia ir Rusijoje keisti valžią, tai Stalinas nutarė, kad reikia pašalinti patį Trockį. Taip ir baigėsi, kad Trockis pabėgo į Vakarus. O Josifas Stalinas tuo tarpu permanentinę revoliuciją padarė savaip - tiesiog pats ėmė šalinti visus revoliucionierius naujų revoliucionierių rankomis. Ir tai geriausiai matėsi per NKVD vadų pasikeitimus ir valymus. Taip gavosi, kad pirmiausia NKVD vadas buvo toksai Viačeslavas Menžinskis, tačiau jį nunuodijo toksai Genrichas Jagoda, o jį paskui nudėjo toksai Nikolajus Ježovas, o paskui jau šį nudėjo toksai Lavrentijus Berija, o jau šitas sugebėjo pergyventi patį Josifą Staliną, nes atrodo, kad susiprato, kad jam jau ateina eilė, tai užtat pats kažkaip ir Staliną nudėjo. Bet paskui ir patį Lavrentijų Beriją nudėjo Nikitos Chruščiovo chebra. Taip vat ir vyko permanentinė revoliucija.

Herbert Marcuse idėjos

O dar, kartą kitas toksai komunistas Herbert Marcuse sugalvojo, kad pagal Trockio idėjas realizuoti permanentinės revoliucijos nesigaus, nes visvien kažkas užgrobs valdžią, tai todėl reikia likti nuolatinėje opozicijoje ir visaip ieškoti mažumų, kurias pjudyti ant daugumos. Tada gausis nuolatinės pjautynės, o leftistai tose pjautynėse visada perims teisę kalbėti iš tų mažumų ir vaizduos jų atstovus. Nes pačioms mažumoms negalima duoti kalbėti, nes jos dar ims ir susitars kaip išspręsti problemas. O tada, jei tik problemos išsispręs, tai nesigaus permanentinė revoliucija.

Tai šitaip galų gale atsirado Naujoji kairė, kuri nuolat kalba apie toleranciją, labai garsiai skelbiasi mažumų teisių gynėjais, tačiau paslapčia daro viską, kad mažumoms gyvenimas nepagerėtų, ir todėl nepriima jokių mažumoms naudingų sprendimų, o dėl visko paskui vėl kaltina daugumą.

Šiuolaikinė demokratija

Visokie nesąmoningi šiuolaikiniai politologai, kai pasiaiškina po tas Trockio ir Marcuse idėjas, tai paskui pasako, kad žiū - taigi dabartinė rinkiminė demokratija savo esme vis kaitalioja valdžias ir taip ir gaunasi ta permanentinė revoliucija, ir be jokių tenai karų, baisybių ir nelaimių. Nes valdžia vis pasikeičia ir pasikeičia, ir niekam nesigauna tos valdžios ilgam užsigrobt.

Tai į tokius pasakymus leftizmas pradeda mykti visokias nesąmones ir sako, kad tai netiesa, neteisybė, kad oponentai nieko nesupranta, nesąmones aiškina ir kad jiems reikėtų daugiau knygučių paskaityti ir taip toliau.

1984

O dar kartą tokioje knygoje 1984 buvo minimas toksai Emanuelis Goldšteinas, tai buvo tokių įtarimų, kad čia tas pats Leonas Trockis. Ir kad Ingsoc ten išties realizavo tą permanentinės revoliucijos idėją taip, kad visus revoliucionierius iš anksto pati susirastų ir nudėtų. Todėl valdžia pati organizuodavo sąmokslo grupeles, per tai surasdavo, kas negerai veikia, padidindavo sekimą ir smegenų plovimą ir taip laimėdavo.

Tai tenai toje knygoje herojus galvojo, kad jis kovoja prieš režimą, o išties tai režimas šitaip darė permanentinę revoliuciją.

Tai tolerantiškas puslapis, nes Permanentinė revoliucija - tai marksistinė leftizmo būtinybė kovoje prieš nusikalstamą imperializmą! Marksizmas • Klasių kova • Imperializmas • Kultūrinė apropriacija • Radikalusis feminizmas • Raudonosios lervos • Naujoji Kairė • Herbert Marcuse • 1984 • Liumpenproletariatas • Revoliucinė kova • Permanentinė revoliucija • ACAB • Antifa • Antiantiantifa • Antiantiantiantiantifa • Socialistai • Gentrifikacija • Ekspropriatorių ekspropriacija • Apropriatorių apropriacija • Akseleracionizmas • Neomarksizmas