Omax

Omax daugelio laikoma visai neaiškia kompanija, kuri gamina kiniškus laikrodžius, bet tai gal ir nėra visai jau tikra teisybė, nes išties tai čia sunku pasakyti, kas ir kaip. Oficialus dabartinis firmos pavadinimas yra Montres Omax S.A. ir ta firma išties yra Šveicarijoje, ir veikia tenai dar nuo kokių 1946 metų.

Pati Omax kompanija oficialiai save kildina iš Šveicarijos ir netgi ne visai tiesiogiai bando skelbtis, lyg gaminanti šveicariškus laikrodžius, kuriuos esą nusipirksite už kokius nors 20 eurų ar panašią sumą. Realiai gi laikrodžiai gaminami kažkur Hong Konge, o mechanizmai tenai yra Seiko, tiesa, iš pačių pigiausių - tokių, kokie būna Lorus laikrodžiuose.

Taigi, sunku čia ir pasakyti, ar tie laikrodžiai kiniški, ar japoniški, nes gal tai kažkiek ir japoniški laikrodžiai, gal kažkiek ir kiniški, bet vargu ar šveicariški. Vienok gi kitą vertus, laikrodžiai nėra blogi ir puikiausiai konkuruoja su tokiais, kaip kokie nors Q&Q. Firma turi dvi pagrindines laikrodžių linijas - Omax Quartz, kur yra daugiau klasikinio tipo laikrodžiai ir Omax Crystal, kur laikrodžiai puošnesni, įvairesni ir panašesni į papuošalus. Žodžiu, yra variantų visokiam skoniui.

Gal, nusipirkę Omax, ir negalėsite pasipuikuoti taip, kaip originaliu Seiko ar Swatch, bet laikrodis nebus blogas, tą tai jau užtikrina ganėtinai sena šios firmos istorija.

Omax laikrodžių istorija

Išties gi reikalas toksai, kad nors Omax firma buvo įkurta 1946 metais ir išties pradžioje laikrodžius gamino Šveicarijoje, tai buvo visai kita kompanija - tokia Selza SA of Bienne, kuri turėjo tris pagrindinius brendus - Omax, Dome ir Luxor. Pradžioje firma bandė gaminti prabangius laikrodžius, bet paskui atrado nišą - pigiausius, kur konkurencijos buvo mažai, kokybės reikalavimai irgi maži, o savikainas buvo įmanoma nepaprastai sumažinti dėl masinės gamybos.

Taigi, po kiek laiko Omax laikrodžius gaminusi firma persiorientavo. Pradėjo gaminti kuo pigesnius ir masiškesnius laikrodžius, tad smarkiai augo ir plėtėsi, ir reikalai atrodė einantys geryn ir geryn, ir netgi tiek gerai, kad apie 1970 tapo daugiausiai laikrodžių eksportavusia Šveicarijos kompanija. O dėl mažos kainos tie laikrodžiai puikiausiai ėjo ne tik Europoje, bet netgi ir anais laikais gana skurdžiuose Tolimuosiuose Rytuose. Trumpai tariant, efektyvumas, maža kaina, milžiniškos rinkos ir nugalėti konkurentai. Žodžiu, gyvenk ir džiaugkis.

Daugelis išties vertino tą firmą - nusiperki kuo gražiausią šveicarišką laikrodį visiškai pigiai, firma rimta, laikrodis geras, tai ko daugiau norėt?

Bet štai ėmė ir atėjo garsioji kvarco krizė. Ir štai tada visiems šveicarų laikrodžių gamintojams parėjo šakės, nes japoniški laikrodžiai staiga pasidarė 100 kartų tikslesni ir tuo pat metu 10 kartų pigesni už šveicariškus. Kam pirkti kad ir pigiausią šveicarišką laikrodį, jei japoniškas kainuos visvien daug pigiau ir rodys laiką daug tiksliau?

Štai taip visoms šveicarų kompanijoms reikalai nuėjo žemyn, Omax irgi. Kad ir kaip firma stengėsi išsilaikyti, pigindama kainas, laikytis buvo sunku, o į kokią nors Swatch grupę jungtis nepanorėjo. Taigi, apie 1985 biznis nuėjo į dugną tiek, kad firma perkėlė savo gamybą kažkur į Dubajų, kur anais laikais buvo pilna investuotojų ir pigios darbo jėgos. Bet ir ten reikalai pernelyg gerai nesilaikė, tad galų gale viskas baigėsi kažkokiais perstruktūravimais, kas reiškia skaldymus ir pardavimus, o 1995 viskas baigėsi tuo, kad savos mechanikos firma jau nebegamino, statė mechanizmus iš Seiko, o pačius laikrodžius štampavo Hong Konge.

Galų gale, kažkuriuo momentu susipratusi, kad turi visai gerą istoriją, firmos vadovybė firmos būstinę vėl perkėlė į Šveicariją, kad galėtų kelti geresnes asociacijas, tad dabar taip jau ir kelia. Kažkuriuo momentu ta firma jau nebebuvo jokia Selza SA of Bienne, o pasidarė Montres Omax S. A., tačiau laikrodžiai buvo gaminami ir gaminami iki šiol.

Tarp kolekcionierių nauji Omax modeliai nelabai vertinami, tačiau senas, maždaug 1970 ar panašaus laiko Omax modelis su originaliu šveicarišku mechanizmu visai gali išlaikyti vertę.