McIntosh

McIntosh (ne Macintosh!), o tiksliau tai McIntosh Laboratory - tokia amerikoniška, bet dabar jau gal kiek labiau japoniška elektronikos firma, labiausiai garsėjanti savo gamybos stiprintuvais, kurie kainuoja nenormaliai daug ir todėl yra kiekvieno audiofilo svajonė, nors tie audiofilai visai ir neišnaudotų tų stiprintuvų galimybių.

Kompaniją į rinką atėjo apie 1949 metus, po to, kai jos įkūrėjas Frank McIntosh pardavė kažkiek savos gamybos stiprintuvų kelioms TV ir panašioms kompanijoms. Daugelis to meto stiprintuvų pasižymėdavo vienu iš dviejų - arba būdavo pernelyg silpni, arba būdavo gana smarkiai iškraipantys garsą. O kartais ir per silpni, ir per smarkiai iškraipantys. Neretu atveju taip būdavo tiesiog dėl to, kad stiprintuvų gamintojai banaliai taupė pinigus, stengdamiesi išspausti kuo daugiau stiprinimo iš kiekvienos stiprintuve esančios radijo lempos.

Žodžiu, firma gavo pasisekimą, o paskui labai greitai ir sėkmingai augo kartu su Rock muzikos banga ir per tai visur vykti pradėjusius koncertus. Koncertams reikdavo galingos aparatūros, ypač jei tie koncertai būdavo dideli, o įprastos to meto garsiakalbinės sistemos muzikai transliuoti visiškai netiko, nes turėdavo klaikius iškraipymus. Taigi, įvairios grupės ir koncertų organizatoriai pirkdavo koncertinius stiprintuvus, o jų reikdavo daug. Štai McIntosh tuos stiprintuvus tiekė, o todėl sėkmingai ir augo.

Firmai taip sekėsi, kad ji savo stiprintuvais įgarsino ir legendinį Woodstock festivalį, kuris tapo tiesiog legendiniu, nes realiai buvo legendinis.

Žodžiu, firma augo, o tada iš įvairių galų ėmė lįsti visokie audiofilai, kurie ėmė fantazuoti, kad čia jiems reikia tokių stiprintuvų namams. Aišku, buvo tam tikras periodas, kur išties dar beveik nebuvo gerų buitinių stiprintuvų, tad koncertinis nedidelės galios stiprintuvas kaip ir išspręsdavo kažkurias problemas. Ale tačiau paskui atsirado Hitachi su savo didelės galios tranzistoriais, o paskui ir dar kitos firmos, o McIntosh stiprintuvų poreikis tarp audiofilų tik augo.

Ypač smarkiai audiofilus dirgino tai, kad McIntosh gamino stiprintuvus su radijo lempomis, o audiofilai, nesuprasdami, kad tos radijo lempos yra visų pirma ne geram, o galingam garsui, vis kliedėjo apie šiltą lempinį garsą ir taip toliau.

Beje, čia svarbu suprasti vieną dalyką: joks normalus tranzistorius negali stabiliai laikyti kokių 500 vatų išėjimo, nes tiesiog sudegtų nuo perkaitimo. Tuo tarpu radijo lempos be problemų dirba ir kokių 200-300 laipsnių temperatūroje (o jų katodai priartėja ir prie 1000 laipsnių), todėl radijo lempoms tokie dideli galingumai nekelia problemų. Tačiau tokia galia yra aktuali tais atvejais, kai įgarsinami koncertai didelėse salėse ar išvis lauke. Namams to galingumo, kurį duoda McIntosh koncertinės sistemos, tiesiog elementariai per daug, ji net nepasiekia to galios lygio, kur būtų tolygus garso atkūrimas. Na, bet audiofilams tai nesvarbu.

Tai vat dabar šita McIntosh firma gal netgi labiau žinoma ne kaip koncertinės įrangos gamintoja, o kaip gaminanti visiškas audiofilų svajones - prabangius stiprintuvus už neadekvačiai daug pinigų. O taip pat ir kitą įrangą, pvz., kokius nors patefonus ar dar ką nors. Žodžiu, visokias audio sistemas pagal išrankiausių audiofilų pageidavimus.