Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Radijo lempos
Radijo lempos - tai tos lempos, kurios duoda šiltą lempinį garsą. Šiais laikais radijo lempos siejamos su įvairia mitologija apie esą geresnę garso kokybę ir panašiai.
Kadaise išties buvo taip, kad geros aparatūros esminė charakteristika buvo netgi ne dažininis, o dinaminis diapazonas. O jis pas įprastus tranzistorinius stiprintuvus tesiekdavo vos kokius 30-40dB, t.y., buvo be proto mažas. Vėlesni tranzistoriniai stiprintuvai turėjo didesnį diapazoną, bet vis dar nei iš tolo negalėjo prilygti radijo lempoms. Padėtis išsisprendė tik apie 1970-1980 metus, kai pirmiausiai Hitachi, o paskui ir kitos firmos ėmė gaminti itin didelės galios tranzistorius, skirtus audio stiprintuvams.
Kodėl čia svarbus dinaminis diapazonas?
Kodėl tas dinaminis diapazonas svarbus? O todėl, kad bet kokia muzika susideda iš įvairaus garsumo garsų. Pvz., gal muzikoje pagrindinė dalis garsų bus tokia, kad jūs visai norėsite ramiai ir tyliai klausytis tos muzikos su 0,01W galingumu (kas yra gana nedaug, nors ir nėra neįmanomai mažai). Bet jei toje muzikoje bus 1% garsų, kurie bus 40dB garsesni už tą vidutinį 0,01W galingumą, tai jiems atkurti reiks 100W įrangos. O jei įranga bus silpnesnė - tai vyks labai bjaurūs iškraipymai, kur perkraunami garsiakalbiai ar stiprintuvas ir garsas labai susibjauroja.
Nesunku suprasti, kad 0,01W galios, kaip aukščiau minėtame pavyzdyje - tai labai nedaug. Klausiantis tokiu galingumu, garsai, kurie yra dar 40dB silpnesni, nei pagrindinis garsas, bus žmogui visiškai negirdimi, t.y., pavyzdys turi savyje dar labai nedidelį garsą. O nuo -40db iki +40dB tėra 80dB diapazonas, kuris nėra toksai jau didelis. Pvz., simfoninis orkestras groja maždaug 110dB diapazonu, o kompaktai - atgamina apie 100dB diapazoną.
Taigi, jei norėsim girdėti ir silpnus garsus, ir turėti gana gerą kokybę, ir išvengti stiprių dinaminių iškraipymų, reiks galingumo, kuris bent jau pikiniais momentais siektų tūkstančius vatų, o nominaliniu atveju - bent dešimtis ar šimtus vatų. Todėl aukšta išėjimo stiprintuvo galia yra labai svarbi netgi jei muzikos klausotės visai negarsiai.
Kodėl čia buvo svarbios radijo lempos
Radijo lempų esmė - kad jos yra vakuuminiai prietaisai, kurie dirba su gana aukštomis įtampomis (siekiančiomis iki 100V) ir gana didelėmis srovėmis (iki kelių amperų). Tai reiškia, kad gana eilinė radijo lempa gali duoti tokią galią, kad maža nepasirodys. Ir išties su senais lempiniais radijo aparatais dažniau būdavo, kad ne stiprintuvo galios pritrūkdavo, o gamintojai tiesiog pataupydavo ant garsiakalbių - pvz., kokios nors radijos stiprintuvas būdavo pajėgus atiduoti 10W, o garsiakalbis toje radijoje - vos pusę vato.
Vėliau, kai ėmė rastis HiFi aparatūra, dėl įrašų kokybės atsirado aiškus poreikis dideliam dinaminiam diapazonui. Radijo lempos leido be problemų gaminti tokius stiprintuvus. O štai to meto tranzistoriai - niekaip nepajėgdavo išvystyti reikalingos galios. Taigi, maždaug iki 1970 geri didelės galios HiFi stiprintuvai vis dar būdavo su radijo lempomis. Kai kurios komplikuotos tranzistorinės sistemos (su keliais paraleliniais tranzistorias išėjime) leisdavo padidinti galią smarkiau, bet vis dar problemų iki galo neišspręsdavo. Negana to, tokiose sistemose tranzistorių aušinimui būdavo krūva radiatorių, tad ir stiprintuvo svoris, ir dydis irgi kaip reikiant išaugdavo.
Tuo tarpu su radijo lempomis problemų nebūdavo - pastatei radijo lempą ir turi ten keliasdešimt vatų. Pastatei didesnę radijo lempą ar kelias - ir turi kelis šimtus vatų. Ir gero aušinimo nereikdavo, nes radijo lempos - ne tranzistoriai, kurie perdega, pasiekę kokius nors 70-80 laipsnių. Radijo lempos dirba tokioje temperatūroje, kad net šviečia nuo įkaitimo ir joms tai netrukdo.
Tačiau laikas ėjo, tranzistoriai gerėjo, o galų gale viena iš Japonijos firmų, užsiimdinėjusių dideliais kietojo kūno fizikos tyrimais, sukūrė tranzistorius, kurie su tomis radijo lempomis jau visai įstengė konkuruoti. Ta firma vadinosi Hitachi ir labiau užsiimdinėjo branduoline energetika, bet štai taip ėmė ir įnešė įnašą į audio sistemų kūrimą. Vėliau, tiesa, biznis pasidarė nepelningas ir dabar Hitachi jau tų sistemų nebegamina, bet tranzistorius joms gamina daugelis kitų gamintojų.