Litvinizmas

Klasikinė licvinistų propaganda su visais ryškiais šabloninių manipuliacijų atributais - norimos užgrobti teritorijos vaizduojamos, susiejant su jausmais vaikams ir taip pavaizduojama prigimtine teise, kartu grobikai vaizduoja mielą gelbėtoją-motiną, o lietuviai vaizduojami kaip aštrius nagus ir pilkšvą odą turintys padarai - t.y., kaip tipiškas chtoninis blogis.

Licvinizmas arba kartais dar vadinamas kaip litvinizmas - gana nauja, per paskutinius keliasdešimt metų susiformavusi ir išplitusi baltarusiška fašizmo arba neonacizmo rūšis, kurios pagrindas - įvairūs istoriniai kliedesiai apie tai, kad esą Lietuva išties buvo Baltarusija, kad Baltarusijai priklauso Vilniaus kraštas ir kad dabartinė Lietuva esanti ne Lietuva, o kokia tai Žemaitija ir taip toliau.

Kadangi daugelį metų licvinizmą tyliai skatino ir rėmė Aliaksandras Lukašenka, visas šitas judėjimas buvo tyliai finansuojamas, jo kliedesiai po truputį kišami į mokyklinius vadovėlius, tad galų gale per keliasdešimt metų išaugo nauja baltarusių karta, kuri tas "žinias" gavo dar mokyklose ir todėl jomis tiki taip, lyg tai būtų šventa ir neginčijama teisybė. Atitinkami licvinistai dėl to kliedi apie tai, kaip Baltarusijai turi priklausyti Vilnius.

Nors licvinizmas yra paremtas imperiniu kompleksu, tačiau šis yra unikalus, nes realiai jokios baltarusiškos imperijos niekada nebuvo. T.y., čia matomas ne tik neurotiškai susiformavęs kompleksas, bet ir bendrai kažkokie pseudoistorija paremti kliedesiai. Kitaip tariant, baltarusiškas iredentizmas nuo kitų iredentizmo atvejų skiriasi išvis absurdiškais ir fantastiniais išsigalvojimais.

Pvz., kadangi su kliedesiniu pasakojimu apie Baltarusiją kaip apie Lietuvą visiškai nesiderina tas faktas, kad Lietuva jau ir taip egzistuoja ir tai nėra Baltarusija, kliedesių skleidėjai pradeda pasakoti apie tai, kad išties Lietuva nėra Lietuva, o tai yra Žemaitija. Bet kokie bandymai paaiškinti, kad Žemaitija istoriškai, kultūriškai ir netgi kalbiškai yra visiškai atskiras regionas, licvinistų tiesiog neveikia. Licvinistai kartoja ir kartoja tą pačią nesąmonę ir viskas.

Žodžiu, pagal licvinistus, išties Baltarusija yra Lietuva, nes Lietuva išties yra Žemaitija, o Žemaitija išties nėra Lietuva, todėl Lietuva yra Baltarusija. Kažkaip taip. Ir todėl, remiantis šitomis nesąmonėmis, Vilniaus kraštas turintis priklausyti Baltarusijai. Štai tokie vat paprasti iredentistiniai kliedesiai.

Kaip įprasta įvairiems fašistiniams judėjimams, susijusiems su kitų tautų žeminimu, grubiu nacionalizmu, į judėjimo kasdienę kalbą yra tikslingai įvesti terminai, kaip kad "žmudzinai", "žmogusai", "lietuvisai", "Letuva", "Žmudz", kuriais tyčia yra perrašomi, iškraipomi ir tyčia žeminančiai perkuriami atitinkami žodžiai, tikslingai naudojant etiketes.

Visokie kliedesiai, kurie yra išgalvoti licvinistų, paskui sukišami į baltarusišką Vikipediją, kurios autoriai tame nemato jokių problemų. Tai rodo, kad fašistinis licvinizmas yra ne tik labai paplitęs Baltarusijoje, bet jau ir sudaro vieną iš esminių baltarusiškų naratyvų, t.y., yra tapęs norminiu.

Pvz., tie patys baltarusiai pasakoja kliedesius apie tai, kaip Lietuvoje šimtus metų vyko lietuvizacija (!!!), dėl kurio žemaičiai užsigrobė Lietuvą ir dabar visa Lietuva yra užgrobta žemaičių.

Faktiškai šitas licvinistų judėjimas, nors šiuo metu ir yra bent dalinai persekiojamas Aliaksandro Lukašenkos valdžios, yra ne tik fašistinis, bet ir atvirai antilietuviškas, nacionalistinis, fašistinis ir reiškiantis ryškiai agresoriškus naratyvus. Panašiai, kaip III Reicho nacistinė ideologija buvo statoma ant neapykantos žydams, taip ir licvinistinė ideologija yra statoma ant neapykantos lietuviams.