Imperinis kompleksas

Imperinis kompleksas - tam tikras grupinis neurotinio pobūdžio su istorija susijęs kompleksas, kur pacientai skundžiasi, kad buvo nuskriausti, apgauti, apiplėšti ar panašiai, praradę savo praeities didybę ir dėl to visi kalti aplinkui ir reikia tą didybę atgauti, nugalėti tuos blogus priešus, visi aplinkui skolingi ir vagys.

Visais atvejais imperinis kompleksas yra nepilnavertiškumo kompleksas, tiesiog pasireiškiantis per tai, kad asmenys jaučiasi nepilnaverčiai, o tą nepilnavertiškumą projektuoja į savo gyvenamą valstybę. Taip pat būdinga ir hiperkompensacija - vietoje to, kad šiaip susitvarkytų, tokie asmenys bando reikšti pretenzijas kam papula, būti neadekvačiai agresyviais.

Absoliučia dauguma atvejų imperinis kompleksas būna paremtas realiai kadais buvusia galia - kadaise valstybė buvo labai galinga, daug žemių valdė ir taip toliau, buvo imperija, o štai dabar prarado viską ir panašiai. Būna, tiesa, ir išimčių - pvz., Baltarusija, kuri niekada nieko nevaldė ir išvis neegzistavo kaip valstybė, dėl savo neegzistavimo užsikompleksavo tiek, kad prisifantazavo kadaise buvusią baltarusišką LDK ir dabar jau kliedi ne šiaip imperiniu kompleksu, bet ir išvis istoriniais kliedesiais. Tiesa, šis baltarusiškas kompleksas yra kiek savitas, tad jo čia nenagrinėsime - jis vertas atskiro aprašymo, kaip licvinizmas.

Imperiniam kompleksui būdingi keli bruožai:

• Valstybės praeities idealizavimas, aukštinimas, netgi nepaisant to, kad ta praeitis nebuvo kažkuo gera
• Praeityje buvusių imperinių nusikaltimų neigimas, juos nutylint, išvis neigiant ar netgi išvartant kaip kažkokį gėrį
• Užmaskuotos ar atviros pretenzijos į aplinkinių valstybių teritorijas
• Istorinės neteisybės, nuskriaustumo jausmas bei iš to kylantis priešiškumas kitoms šalims

Yra gana nemažai valstybių, kuriose reiškiasi ar anksčiau stipriai veikė juntamas imperinis kompleksas:

• Rusija - bene ryškiausią imperinį kompleksą turinti valstybė pasaulyje. Kompleksas reiškiasi kaip nostalgija Carinei Rusijai ir SSRS, pretenduojant į daugybę aplinkinių valstybių - pradedant Ukraina ar Baltarusija ir baigiant Lenkija, Bulgarija, Suomija, Lietuva, Latvija, Estija ir taip toliau.
• Jungtinė Karalystė - stebėtinai gerai su savo imperiniu kompleksu susitvarkiusi valstybė - nors kadaise Britų imperija buvo didžiausia visų laikų imperija pasaulyje, o galios praradimas britams buvo skausmingas, ši šalis imperinį kompleksą išlaiko daugiau marginalų tarpe, gana neagresyvų ir baigiantį visai išnykti.
• Turkija - vis dar pretenduojanti į perteklinę įtaką aplinkinėms šalims, gan agresyvi, sėdinti sename konflikte dėl Kipro ir t.t., prisimenanti Osmanų imperijos laikus, šita šalis normalėja, tačiau labai lėtai. Iki šiol neigiamas armėnų genocidas - gan aiškus rodiklis, kokio stiprumo imperiniai kompleksai ten vis dar yra.
• Vengrija - taip vadinamas Trianon sindromas, kur prisimenama Trianon sutartis, pagal kurią Vengrijos karalystė prarado gerus 2/3 teritorijų, kurios etniškai visai nebuvo vengriškos. Tos teritorijos atiteko Jugoslavijai, Čekoslovakijai ir Rumunijai, kai kuriose iš tų teritorijų susikūrė nemažai kitų valstybių. Vengrijos publika jaučiasi dėl to nuolat nuskriausta, būdama ES ir NATO nare oponuoja viskam, nes laiko aplinkines šalis kaltomis dėl visko, ką tik galima sugalvoti, o dėl to paties komplekso dar ir čiulpia bybį Putinui, nepaisant netgi Rusijos agresijos Ukrainoje. Visą šitą nuskriaustumą atstovauja Orbanas, su savo valdžia jau tapęs kone europiniu anekdotu, o paskutiniu metu - netgi sinonimu žodžiui "šūdas".
• Lenkija - šiuo metu lenkų imperinis kompleksas jau yra juntamai aprimęs, nors paskiri publikos segmentai vis dar kalab apie visokias teritorines pretenzijas Ukrainai, Baltarusijai ar Lietuvai. Kadaise būtent imperinis kompleksas tapo priežastimi, dėl kurios Lenkija atplėšė nuo Lietuvos Vilniaus kraštą, bandydama šiuo šantažuoti Lietuvą ir priversti ją mainais už Vilnių stoti į sąjungą. Šitą konfliktą dar dabar daugelis prisimena su kartėliu.
• Lietuva - vis dar juntamas, nors ir silpnas imperinis kompleksas su prisiminimais apie Lietuvą nuo jūros iki jūros, Vytautą Didyjį, pretenzijomis į kadaise lietuvišku buvusį Karaliaučiaus kraštą, teritorijas Lenkijoje (Punskas, Balstogė ir pan.), teritorijas Baltarusijoje (Gardinas, Naugardukas, Lyda ir t.t.). Visgi lietuviškas imperinis kompleksas yra silpnas, gan adekvataus lygio.
• Baltarusija - kliedesinis licvinizmas su pretenzijomis aplinkinėms šalims, bet labiausiai Lietuvai, ypač dėl Vilniaus krašto. Tiesa, skirtingai nuo kitų šalių, Baltarusijos imperinis kompleksas išvis yra paremtas išsigalvojimais, kas rodo ir bendrai įvairių imperinių kompleksų neadekvačią prigimtį. Kartu tas Baltarusijos imperinis kompleksas daugelį metų buvo tyčia auginamas Lukašenkos režimo bei Rusijos skleidžiamos propagandos, kurios tikslas buvo padidinti Baltarusijos priešiškumą Lietuvai.
• Kinija - kompleksas, prifarširuotas senų nuoskaudų Vakarų pasauliui bei Japonijai dėl kadaise užvaldytos ir smarkiai padaužytos Kinijos, Opijaus karų ir taip toliau. Per imperinį kompleksą Kinija užgrobė ir Tibetą, kurį pasklebė nuo seno Kinijai priklausančiomis žemėmis. Dabar Kinijos imperinis kompleksas reiškiasi nuolatiniais grasinimais branduoliniu ginklu Japonijai, grasinimais Taivanui, pasikartojančiais kariniais konfliktais su Filipinais, Vietnamu ir Indija, per kuriuos Kinija vis bando užgrobti (ir po truputį užgrobinėja) gretimoms valstybėms priklausančias teritorijas.
• Vokietija - beveik praradusi imperinį kompleksą, šis telikęs tik tarp visiškų marginalinių neonacistų. Kadaise Vokietijos imperinis kompleksas davė pradžią III Reicho atsiradimui bei žiauriai karinei ekspansijai į didžiąją dalį Europos, taip pat sukėlė Holokaustą, o galų gale išvirto į visišką Vokietijos krachą, nemažo kiekio teritorijų praradimą ir valstybės padalinimą į dvi dalis - Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją.
• Serbija - kadaise sukūrusi nedidelę imperiją, vadintą Jugoslavija, Serbija iki šiol jaučia krūvas nuoskaudų dėl to, kad prarado užgrobtas šalis ir atvirai čiulpia bybį Putinui, tik nieko padaryti negali. Imperinis kompleksas tenai labai stiprus, nes dar prieš kelis dešimtmečius Serbija vykdė masines žmonių žudynes, bet taip ir nepabandė atgailauti ir susivokti, kokius nusikaltimus darė.
• Ispanija - jaučia gan didelę neapykantą JAV, nes šią laiko kalta dėl visų paskutinių Ispanijos kolonijų praradimų, įskaitant ir prarastus Filipinus bei prarastą Kubą. Kompleksas dar gerokai papildytas Francisco Franco laikais - šį daugelis laikė fašistu, todėl prijautė prieš jį kovojusiems komunistams (nes nežinojo, kad komunistai už Franco režimą maždaug tiek baisesnis, kiek Franco režimas baisesnis už švedišką demokratiją). O kadangi JAV kovojo prieš komunizmą, tai ispaniškas imperinis kompleksas su komunizmu itin smarkiai ėmė tapatintis, tik dar labiau augindamas neapykantą JAV. Labai ryškų ispaniško imperinio komplekso apsireiškimą matėme Lietuvoje, kai čia neršti buvo atvykęs hiperaktyvus pusgalvis Miguel Puertas.

Dar žr.

• Iredentizmas - su tuo pat imperiniu kompleksu susiję svaigimai, kaip čia kažkam turi priklausyti kitų šalių teritorijos