A klasterio asmenybės sutrikimai

A klasterio asmenybės sutrikimai yra tie asmenybės sutrikimai, kurie pagal DSM yra sugrupuoti į pirmą, A raide pažymėtą sutrikimų grupę. Šiems sutrikimams buvo priskirta viskas, kas bent kažkiek primena schizofreniją, bet be aštresnių psichozių, be haliucinacijų, ir su tiek lėta ir ilgalaike eiga, kad neaišku kada tas sutrikimas prasidėjo, bet aišku, kad į sunkią stadiją jis nepereis, nes pernelyg jau nekintamai tęsiasi.

Pirmą kartą toksai skirstymas į tris esmines grupes buvo pritaikytas DSM-III asmenybės sutrikimų klasifikacijoje, bet atsikartojo ir vėlesnėse DSM versijose, nes nors ir ne be trūkumų, bet labai jau gerai pasiteisina. Pagal šitai buvo nutarta, kad visi sutrikimai, kurie prasideda anksti ir be aiškaus progresavimo tęsiasi visą gyvenimą, gali būti išskirti iš kitų psichikos ligų, bet kartu neatsisakant kai kurių tų kitų ligų požymių.

Bendras A klasterio požymis - kad žmonės būna panašūs į kažkurias schizofrenijos formas, jų mąstymas ir elgesys neatrodo normalus, atrodo keistas, nepaaiškinamas, primena kažkokį asmenybės byrėjimą, t.y., tą patį dementia praecox, tiktai sulėtintą iki visiško nekintamumo.

Štai čia yra A klasterio asmenybės sutrikimai:

• Paranoidinis asmenybės sutrikimas - pasižymi dideliu įtarumu, kveruliancija, iš anksto neigiamomis nuostatomis ir kryptingu mąstymu, nukreiptu į blogio paiešką. Daugeliu požymiu primena paranoidinę schizofreniją, kalbos yra artomos sistematizuotiems kliedesiams.
• Schizoidinis asmenybės sutrikimas - itin mažai bendrauja su aplinkiniais, vengia žmonių, sutrikimas primena paprastąją schizofreniją, dominuoja negatyvi simptomatika, pozityvios simptomatikos nėra. Bendrai tai išties primena žmones, kurie patyrė tiek daug siaubų ir kankinimų, kad tiesiog prarado save.
• Schizotipinis asmenybės sutrikimas - pasižymi keistais pajautimais, keistomis įžvalgomis, nenormalia intuicija, kalbomis apie minčių skaitymus ir ekstrasensorikas, ir taip toliau. Primena katatoninę schizofreniją, kažkiek mažiau - hebefreninę schizofreniją.

Visi trys tipai linkę perteklinai tikėti sąmokslo teorijomis, kuriomis neretai aiškina savo elgesį. Skirtingai nuo klinikinių kliedesių, šios sąmokslo teorijos dažniausiai nepasiekia buitinio lygmens.

Kadangi SSSR buvusi baudžiamoji psichiatrija turėjo tokią vangiąją šizofreniją, tai po SSRS žlugimo vienas iš tos baudžiamosios psichiatrijos šulų, Aleksandras Tiganovas, vangiąją šizofreniją perskirstė prie asmenybės sutrikimų, būdingų šiam klasteriui, ypač schizotipiniam sutrikimui. Reikia turėti omeny, kad vangioji šizofrenija nepasižymi nenormalia simptomatika, o daugelis tą diagnozę gavusių žmonių tėra banaliai nugydyti dūrkėse.