Kietasis diskas

Kietasis diskas, tiesa, kalbainių siūlomas vadinti kaip standusis diskas - toksai diskas, kuris yra padarytas iš kietos medžiagos, dažniausiai iš kokio nors lengvo metalo, nors kartais, retais atvejais, gali būti ir iš keramikos ar dar ko nors tvirto ir kieto. Kadangi disko medžiaga yra kieta, diskas nesideformuoja, o todėl duomenys ant jo paviršiaus (magnetinėje dangoje) gali būti įrašomi daug didesniu tankiu.

Daugybę metų kietieji diskai buvo laikomi greičiausiu iš prieinamų informacijos saugojimo įrenginių, nes kadangi būdavo padaryti iš kietų medžiagų, tai galėdavo suktis labai greitai, atitinkamai - greitai ir skaityti, ir įrašinėti duomenis. Dėl to jie būdavo priešpastatomi minkštiems diskams, kurie liaudyje būdavo vadinami kaip diskeliai ar flopikai.

Kadangi niekada diskai nebuvo atsparūs visokiems smūgiams, o ir šiaip mechaniniai gedimai atsitikdavo, tai daugelis žinodavo, kad visi duomenys gali dingti. Tai tie, kur protingesni, darydavo bakupus. O tie, kurie būdavo labai jau gudrūs ir turėdavo itin daug pinigų - tai naudodavo visokius RAID.

Vienok laikai keičiasi ir greitai jau kietus diskus prisimins tik seni perdylos, nes dabar kietais diskais jau pradedami vadinti SSD, kurių pavadinime yra žodis "diskas", nors jokio disko tenai išties netgi nėra. O ir "solid state" tame pavadinime reiškia kietumą visai kitokia prasme.

O dar kietieji diskai yra populiarūs tuo, kad jiems sugedus, galima juos sulaužyti ir išlupti iš jų vieną-kitą neodimio magnetuką, tokio galingumo, kad du magnetukai, vienas kitą traukdami, gali ir pirštus apkapoti žmogui, kuris tuos magnetukus bando nulaikyti.