RAID

RAID - kompiuterių diskų masyvų valdymos sistema, kuri naudojama serveriuose ar darbo stotyse (kiek pastarosios dar egzistuoja šiais laikais), kad būtų arba padidintas diskų greitis, arba padidintas jų patikimumas. Kai atsirado SSD tipo diskai, RAID sistemų svarbumas gerokai sumažėjo, bet visgi jos vis dar turi reikšmę, ypač kai kalba eina apie sistemų patikimumą.

RAID sistemos naudojamos tada, kai reikia, kad vienam diskui sugedus, kitas liktų veikti, ir kad sugedusį būtų galima pakeisti į kitą, nesukant sau galvos, nes dėl duomenų dubliavimo vienam diskui mirus, antrame visi duomenys liks sveiki. Kitaip tariant, jei tik diskai yra hot swap tipo - tai reiškia, kad jie ir yra skirti RAID masyvui.

Ką reiškia RAID

Paprastai kalbant, RAID reiškia "Redundant Array of Inexpensive Disks", kas išvertus reikštų maždaug "nebrangių dubliuojančių diskų masyvas". Tiesa, šitas pavadinimas yra iš tų laikų, kai nebrangiais buvo laikomi SCSI diskai, kurie buvo be proto brangūs įprastų kompiuterastų akimis, o šiaip žmonės išvis apie juos net girdėję nebuvo. Visais tas pasakymas "nebrangūs" reiškė, kad "nebrangūs, lyginant su be proto brangiais diskais", nes kalba buvo apie palyginimą su mainframe tipo sistemų komponentais.

Vėliau, kai RAID masyvai išplito, o klientai vis nesuprasdavo, kas čia per tokie "nebrangūs" diskai, kurie kainuoja po kelis kartus brangiau už įprastus IDE, ir dar jų reikia kelis kartus daugiau, tai visokie marketingo specai pavadinimą pakeitė - pasidarė "Redundant Array of Idependent Disks", kas reikštų "nepriklausomų dubliuojančių diskų masyvas", kas savo esme yra šiaip tai truputį ir oksimoronas, ir kartu truputį sviestas sviestuotas, nes nei tie diskai nepriklausomi (visi priklauso RAID masyvui), nei kartu nėra taip, kad jie galėtų būti dubliuojančiais, jei nebūtų paskiri diskai. Žodžiu, šitas antras pavadinimas yra nesąmonė.

RAID tipai (rūšys)

Pagal savo paskirtį ir konfigūravimą RAID yra skirstomas į 7 tipus, tačiau šiais laikais dažniau naudojama tik viena RAID rūšis, kuri jau tapo bendrai RAID sinonimu - taip vadinamas "pilnas raidas" arba "pirmas raidas". Kadaise neretai būdavo naudojamas ir nulinis raidas, bet prasmės iš jo mažai, nebent baisiai jau norisi taupyti duomenis. Antras, trečias ir ketvirtas raidai yra nunykę, o penktas ir šeštas pasitaiko ganėtinai retai. Visi raidai nuo antro iki šešto būdavo aktualūs didelio našumo sistemoms, kai svarbu buvo bent kaip nors padidinti diskų darbo greitį, bet dabar didžiąja dalimi tą išsprendė visokie SSD diskai. Taigi, tokių komplikuotų raidų rasite nebent ten, kur kalba eina apie tokius duomenų kiekius, kaip petabaitas ar dar daugiau.

Kad būtų aiškiau, štai yra visas RAID tipo masyvų išvardinimas (pavyzdžiai yra su dviem diskais, bet galima turėti ir daugiau diskų, ir juos jungti sudėtingiau):

• RAID 0 - diskai tiesiog sudėti į suminę talpą, be jokio dubliavimo. Diskų talpa susideda, duomenys nesusideda. Jei vienas diskas mirs - tai bus tas pats, kas mirtų visi diskai. Pagal patikimumą toksai masyvas išties yra mažesnio patikimumo, nei pavienis diskas. Todėl naudojamas retai, nebent duomenys nesvarbūs, labai trumpalaikiai (t.y., naudojami tik kokiems nors tarpiniams skaičiavimams), o vietos reikia labai daug.
• RAID 1 - klasikinis gerasis RAID, kuris ir yra įprasčiausias. Čia diskai dubliuoja vienas kitą. Paprastai šnekant, jei įdėsite du diskus po 1 terabaitą, tai jums bus tik 1 terabaitas vietos. Tačiau jei vienas diskas suluš, kitas veiks toliau ir jūs net nepastebėsite, kad vienas diskas sulūžo. Kitas pliusas - kad nors rašymui reikia tiek pat laiko, skaityti iš abiejų diskai galima nepriklausomai, paraleliai, iš skirtingų vietų - o tai kartais, jei pasiseks, gali gana juntamai padidinti praktinį diskų našumą (teoriškai iki dviejų kartų). Tiesa, dažniausiai tai nepadidina, praktinis greitis lieka tas pats. Tai tipiškas RAID naudojimas šiais laikais.
• RAID 2 - istorinis ir niekur nenaudojamas, jame būdavo rašoma paeiliui po vieną bitą į du diskus (t.y., į kas antrą diską), kartu kažkuriame ar abiejuose diskuose saugant kontrolines sumas. Tokie diskai būdavo pilnai sinchronizuoti hardwariškai, tai reiškia, kad tiesiog absoliučiai vienodai veikiantys. Tokie masyvai būdavo naudojami tais laikais, kai elektronika buvo brangi ir todėl hardwaro gamintojai visokių nesąmonių prisigalvodavo. Jau kokius 20 ar 30 metų niekas tokių sistemų išvis niekam negamina, nes netgi ir patys diskai tokių galimybių nepalaiko. Taigi, gal kas ir norėtų tai padaryti, bet nesigaus, nes to jau seniai nėra.
• RAID 3 - labai panašiai, kaip RAID 2, tik ne bitai, o baitai yra rašomi į kas antrą diską. Teoriškai tokį RAID galima būtų naudoti su šiuolaikiniais diskais, bet niekas to nedaro, nes tai nesąmonė.
• RAID 4 - realiai kažkiek naudojama sistema, kur paeiliui į du diskus rašoma po bloką, pvz., po pusę kilobaito. Kartu laikomos kontrolinės sumos, kurios leidžia atkurti duomenis, jei kažkas iš diskų subyrės. Kontrolinės sumos saugomos viename iš diskų. Teoriškai šitokia sistema su kontrolinėmis sumomis leidžia ir vietą pataupyti, ir greitį padidinti. Realiai nelabai kas naudoja. Realiai šita sistema pliusų neturi, jei neskaitysim teoriškai galinčio atsirasti padidinto greičio, kurio realiai neatsiranda.
• RAID 5 - tokia sistema, kur ir blokai su informacija, ir kontrolinės sumos yra paskirstytos per diskų. Viskas padaroma taip gudriai, kad pvz., galima turėti, tarkim, 5 diskus, iš kurių vienam subyrėjus, sistema vis dar dirbs. Tiesa, jei subyrės du diskai - tai visi duomenys liks žuvę. Dėl riboto patikimumo nėra labai naudojama, nors pasitaiko ten, kur reikia turėti labai didelius duomenų masyvus, kurie būtų saugojami gan ilgai.
• RAID 6 - labai panašiai, kaip RAID 5, tik čia subyrėti gali du diskai, o sistema vis dar dirbs. Bet jei trys diskai subyrės, tai jau nebedirbs. Tokie raidai pasitaiko ten, kur reikia daug duomenų, bet kartu ir patikimumo.

Šiais laikais yra prigalvota ir visokių naujų RAID variantų, kurie tipo dar gudresni, bet seni adminai žino, kad kuo senesnis ir ilgiau pasiteisinantis daiktas yra, tuo geriau neprasidėti su naujais variantais. Taigi, visokie ten nauji variantai pasilieka visokiems prietrankoms, kurie patys nežino, ką daro.