Kamuolinis žaibas

Kamuolinis žaibas - toksai retas ir mistinis, ne kartą daugelio stebėtas ir aprašytas reiškinys, kurio niekaip nepavyksta atkurti laboratorinėmis sąlygomis. Kamuolinis žaibas dažnai laikomas viena iš šiuo metu egzistuojančių neišspręstų mokslo mįslių. Realiai gi čia daugiau visokių pseudomokslinių teorijų, nei realių mįslių.

Esminė mokslinė kamuolinio žaibo problematika yra susidedanti iš dviejų elementų:

• Yra pernelyg daug liudijimų iš daugelio asmenų, taip pat ir asmenų grupių, su faktiniais kamuolinio žaibo pasekmių įrodymais (sukeltais gaisrais, sprogimų sukeltais apgadinimais ir pan.), todėl neįmanoma atmesti to, kad kamuolinis žaibas egzistuoja, kaip tam tikras reiškinys, fenomenas.
• Mokslas per daugybę metų bandant atkurti įvairiausias kamuolinio žaibo susidarymo sąlygas, taip ir nesugebėjo kamuolinio žaibo atkartoti, ir netgi kažko bent kiek panašaus sukurti.

Vienas svarbus momentas, padedantis geriau įvertinti kamuolinių žaibų fenomeną - tas, kad yra kraštutinai mažai filmuotos medžiagos su kamuoliniais žaibais, ir ta medžiaga neatsiranda netgi naujaisiais laikais, kai įvairios filmavimo priemonės išplito kraštutinai smarkiai. Filmuota medžiaga, kur esą matomi kamuoliniai žaibai, paprastai rodo kažką, kur neaišku, ar išvis ką nors matai. Kitaip tariant, tokia medžiaga realiai neegzistuoja. Tai reiškia, kad kamuolinis žaibas yra greičiau susijęs su žmogaus suvokimo savybėmis, nei su unikaliais, neatkartojamais reiškiniais - t.y., tai yra psichikos fenomenas.

Realus kamuolinio žaibo atsiradimas

Vienintelė įtikinama šiuo metu egzistuojanti teorija sako, kad kamuoliniai žaibai susiję su labai arti įvykusį žaibavimą patyrusių žmonių suvokimo sutrikimais. Visiškai greta (per kelis ar keliasdešimt metrų) įvykus žaibui, žmonių regėjimas pažeidžiamas tiek, kad jie kurį laiką mato fantomines šviesas, lieka dezorientuoti, todėl ir mato jau neegzistuojančią, grynai suvokiminę žaibo pasekmę - kažkokias šviesas, kurios įvairiai juda, yra įvairaus dydžio ir pan.. Tokius matymus gali matyti ir ištisos grupės žmonių. Stipri greta įvykusio žaibo šviesa gali stipriai pažeisti akis ir pakeisti akių veikimą - pvz., dalis tinklainės lieka nejautri, kita dalis, į kur nepakliuvo šviesa - perteklinai jautri. Būtent tai ir yra labiausiai tikėtina priežastis, dėl kurios matomi kamuoliniai žaibai.

Visokie kiti kamuolinių žaibų efektai, kaip kad sprogimai, padegimai ir panašiai - tai jau įvykusių ar pakartotinai įvykusių žaibavimų pasekmės. Tos pasekmės ir tampa įrodymais, kad kamuolinis žaibas kažką padegė ir sprogo, išdaužydamas daiktus. Svarbu suprasti, kad jei vienas žaibas įvyko visiškai greta, tai tikėtina, kad nelabai toli, per kelis šimtus metrų gali įvykti ir antras žaibas. Jis ir gali būti suvokiamas, kaip vėlesnis atseit egzistuojančio "kamuolinio" žaibo sprogimas, nors realiai tas kamuolinis žaibas tėra liekamoji matoma dėmė, kilusi dėl pernelyg stiprios greta įvykusio žaibo šviesos. Žmonių suvokime antro, tolimesnio žaibo pasekmėms priskiriama ta žala, kurią išties padarė pirmas, artimesnis žaibas.

Kaip matome, paprasta fenomenologija visiškai pilnai išsprendžia ir problemą, kad mokslui nepavyksta atkartoti reiškinio, ir kartu paaiškina, kodėl tie kamuoliniai žaibai matomi žmonių, bet nepakliūna į filmuotą medžiagą. Natūralu, kad subjektyvus matymas, sukeltas arti įvykusio žaibo su stipria smūgine banga, galvos smegenų kontūzija, laikinu apakinimu ir t.t., negali būti nufilmuotas, nes jis yra subjektyvus, o ne objektyvus reiškinys.

Įvairios šarlatanų teorijos apie kamuolinius žaibus

Kadangi kamuolinis žaibas yra gana mistinis reiškinys, tai į jo "tyrinėjimus" (o realiai - tiesiog absurdiškus pseudomokslinius išvedžiojimus įsijungia daugybė įvairių aferistų bei šarlatanų, kurie per skleidžiamas nesąmones bando susirasti, kas jiems duotų už tai pinigų. Vienu metu kamuolinių žaibų teorijos buvo pasidariusios panašiai pelningomis, kaip ir šaltoji sintezė ar kambario temperatūros superlaidumas.

Įvairios šarlatanų teorijos apie kamuolinius žaibus pasižymi krūvomis nesąmoningų, niekaip nepagrindžiamų ir iš lempos ištrauktų paaiškinimų, kurie nežinantiems žmonėms gali atrodyti kaip esą moksliški ir esą kokie tai protingi. Tokie paaiškinimai savo turiniu tėra elementari beliberda, bet skirta patikliesiems įtikinti. Šarlatanai per tai gauna pasitenkinimą iš minėjimo (narcisizmas) ar tiesiog per tai, kad apmulkinę didesnį kiekį žmonių, randa patiklių finansuotojų.

Per įvairias kamuolinių žaibų teorijas galima atskirti ir įvairius žmones, kurie iš principo nesupranta mokslo pagrindų ir turi polinkį rašinėti ir skleisti įvairius kliedesius.

Pvz., lietuviška Vikipedija straipsnyje apie kamuolinius žaibus pateikia visą krūvą kliedesinių kliedesių. Tie kliedesiai iš principo netgi mokslinėmis teorijomos negali būti pavadinti, nes netraukia netgi iki mokslininkų bezdalų. Tačiau lietuviška Vikipedija pateikia tuos kliedesius taip, lyg tai būtų kažkokios adekvačios, rimtų nagrinėjimų vertos teorijos. Iš principo, pats lietuviškos Vikipedijos straipsnis apie kamuolinius žaibus labai gerai demonstruoja realų tos Vikipedijos autorių žinių, tiksliau, nemokšiškumo lygį.