Kampučija

Kambodža arba Kampučija - tokia valstybė, besanti kažkur Indokinijoje, šalimais Vietnamo ir Tailando. Anksčiau valstybė vadinosi Kambodža, bet dabartiniais laikais ta šalis vadinasi Kampučija, o kodėl persivadino - netgi nelabai aišku. Patį pervadinimą į "Demokratinė Kampučijos Respublika" organizavo tokie Raudonieji khmerai, kurių demokratija buvo tokia gili, plati ir stipri, kad vos per kokius 4-5 metus jie nužudė maždaug ketvirtadalį visų valstybės gyventojų.

Deja, nors Pipedija kartais ir pretenduoja į humorą, šiuo atveju tos valstybės istorija yra tokia nejuokinga, kad humoro čia nebus, nes Kambodža arba Kampučija - tai ta šalis, kur vyko sunkiausiai protu suvokiamos žudynės. Žudynes surengė komunistai, nusprendę, kad taip atneš Kambodžos gyventojams gėrį ir laimę.

Kampučijos istorija - Raudonieji khmerai ir Pol Potas

Raudonųjų khmerų atėjimas į Kambodžos valdžią

Raudoniesiems khmerams vadovavo toksai Pol Potas, kuris dabar yra žinomas kaip sąlyginai kruviniausias visų laikų Žemės veikėjas, labiausiai suknistas įmanomas diktatorius. Iki pilietinio karo Pol Potas daugumos buvo suvokiamas kaip labai demokratiškas, provakarietiškas ir liberalus jaunas komunistas, prisirankiojęs daug Naujosios Kairės idėjų, kurias gerai įsisavino, besimokydamas Prancūzijoje.

Įdomiausia gi buvo tas, kad Pol Potas į valdžią pirmiausiai pakliuvo panašiai kaip Hitleris - pusiau demokratiniu būdu, nors paskui ir keldamas neramumus. Tai jei Hitleriui prireikė tiesiog ten kažkokių grasinimų, šantažo ir politinių oponentų žudymo, tai Pol Potas nesismulkino ir apie 1970 sukėlė pilietinį karą. Taip ar anaip, galų gale valždią užgrobė 1975 metais ir paskelbė, kad dabar bus statomas komunizmas, o pereinamąjame laikotarpyje bus socializmas.

Kare prieš valdžią Pol Potui labai stipriai padėjo komunistinė Kinija, tiekusi begales ginklų, ir asmeniškai Mao Dzedunas, laikęs Kampučiją savo asmeniniškai globojamu komunistiniu projektu.

Komunizmo statyba Kampučijoje

Socializmas Kampučijoje prasidėjo nuo to, kad visi miestų gyventojai buvo išvaryti į laukus dirbti, pvz., sostinėje Pnompenyje iš maždaug 300 tūkstančių žmonių vos po kelių mėnesių liko vos 30 tūkstančių. Visi įtartini buvo vedami į žudymo laukus ir tenai užmušinėjami kauptukais ir kitais žemės ūkio įrankiais. Toksai žudymo būdas buvo aiškinamas tuo, kad reikia taupyti šovinius, kadangi šovinių reiks karui su imperializmu.

Žudomi buvo visi, kas tik atrodė įtartini visiškai bukiems komunistams: pvz., visi, kurie nešiojo akinius, visi, kurie buvo geriau apsirengę, visi, kurie buvo užsieniečiai, visi, kurie kalbėjo, sakydami kokius nors nesuprantamus žodžius, visi, kurių tartis buvo tarminė ir taip toliau.

Kadangi visi bandė bėgti į miškus ir kaip nors išsigelbėti, tai kad nebandytų išsigelbėti, Raudonieji khmerai įvedė kitą praktiką - tiesiog nukirsdavo kojų nykščius. Be tų pirštų žmonės negalėdavo nei bėgioti, nei bent kiek greičiau vaikščioti. O kad niekas negalėtų laikyti rankose ginklo - nukirsdavo rankų nykščius. Tada žmogus iš bėdos galėdavo dirbti, bet negalėdavo nulaikyti jokio ginklo.

Moteris Raudonieji khmerai tiesiog prievartaudavo, bet jei kuri nors pastodavo, tai buvo laikoma revoliucijos išdavyste, nes ne laikas vaikus gimdyti, kadangi visi turi dirbti laukuose, kasdami kanalus ir tvenkinius. Tai tokias pastojusias moteris tiesiog pririšdavo prie medžių ir perpjaudavo joms pilvus, palikdami iš lėto mirti.

Per keletą metų Pol Poto vadovaujama ir Raudonųjų khmerų valdoma Kampučija nužudė maždaug 1,5-2 milijonus žmonių ir dar panašų ar didesnį kiekį sužalojo. Dar maždaug 1-2 milijonai, o gal ir daugiau pabėgo į užsienį.

Kampučijos karas su Vietnamu

Raudonųjų khmerų žlugimas prasidėjo po to, kai Pol Potas 1978 sugalvojo užgrobti Vietnamą, į tenai įsiveržė ir ėmė masiškai žudyti kaimų gyventojus, naikindamas ir kūdikius, ir senukus - tiesiog visus. Vietnamas Pol Poto siųstus dalinius padaužė, o paskui, jau 1979 surengė atsakomąją invaziją, kai per vos porą savaičių užėmė visą Kampučiją, išnaikindamas dešimtis tūkstančių Raudonųjų khmerų.

Nors Vietnamo komunistai visur garsėjo, kaip labai baisūs ir žudikiški, Kampučijoje jie buvo priimti kaip švelnumo ir gėrio įsikūnijimas, nes lyginant su Raudonaisiais khmerais, jie išties buvo tiesiog geri, mieli, balti ir pūkuoti. Deja, kadangi miškų tose vietovėse labai daug, kontrabanda irgi gera, ir visokia narkotikų gamyba vyksta, tai Raudonieji khmerai netgi ir po nuvertimo gana ilgai laikėsi pakraštinėse Kambodžos vietovėse. Galutinai išnaikinti jie buvo tiktai apie 1991 metus.

Šiuolaikinė Kampučija

Šiuolaikinė Kampučija yra tokia skurdi ir atsilikusi, kad nelabai yra ką apie ją pasakoti. Raudonųjų khmerų buvo nusiaubta, o paskui dėl ilgai trukusio įvairiarūšio socialistinio valdymo taip ir nesugebėjo padoriai atsigauti. Nors valstybė ir bando gyvuoti, bet bene didžiausias pajamų srautas eina iš turizmo, o turistams nelabai ką daugiau ir turi parodyti, kaip tik muziejus apie visas tas žudynes. Na, dar kažkokią tai Angkoro šventyklą, kur irgi buvo vykdomos žudynės.

Skurdi valstybė, gaila.