Rytai

Rytai - lietuvių mitologinėje pasaulėvokoje gi ambivalentinis ir prieštaringas vaizdinys. Tradiciškas antipolis Vakarams, visokio blogio, chaoso, skurdo, bado, šalčio žemė. Asocijuojami su Rusija, bet kaip ir būdinga mistinius vaizdinius įvardinti, vadinama eufemizmais kaipo "Rytų kaimynas", "Maskva", "komuniagos", arba gi jau minėti Rytai. Pagal paplitusią mitologemą - rytuose viskas blogai, vakaruose - gerai. Rytais gasdinami ne tik vaikai, bet ir visi naivūs patriojotai - "gi ateis Rytai ir okupuos!", "nusigyvensim kaip rytuose", su pasibaisėjimu kartais pripažystama - "mūsų mąstymas rytietiškas", "kokie mes vakarai, ogi tikri rytai".

Žlugdydama lietuvių diplomatijos ekspansionizmą Grybauskaitė esą kažkada išsitarus, kad reikią draugauti su turtingais Vakarais, o ne ubagais iš Rytų, šiuo atveju baisiajai Rytų erdvei priskirdama ir tokias iškilias šalis kaip Ukraina ir Gruzija. Tai kažkokiu paradoksaliu būdu tai išvirto į santykių gerinimą su Rusija, paaukojant šios interesams pagrindinius Lietuvos eksportuotojus - vežėjus ir pienininkus.

Bet kaipo jau gi minėjom vaizdinys gerokai ambivalentiškas, ir neretas lietuvis, atsižadėjęs vakarų rojaus įdėjos ima ir pareiškia baisų satanistinį beigi erezinį teiginį - "prie ruso buvo geriau!" arba "nuvažiuokit į Belarusiją pažiūrėt kaip žmonės gerai gyvena!".

Ir čia klausimas visai ne retorinis, nes dalis nori "kaip prie rytų", dalis nori į vakarus tai ir neapsisprendžia lietuviai rytai jie ar vakarai. Net elertė laida yra "Tarp rytų ir vakarų", kur bando tatai išsiaiškinti. Mūsų žinom, visdar neišsiaiškino.