Gundymas

Prancūzų dailininkas Milo Manara taip nutapė gundymą per gašlumą, kur koksai tai kunigas ar tai vienuolis aiškiai labai nori kokios tai mergos, kuri jį gundo, taip žaviai ir gražiai jam atkišusi savo užpakalį. Didžioji dilema, kuri kyla su bet kokiu gundymu, yra tokia, kad jei atsisakysi - tai paskui gailėsiesi, kad nepasinaudojai proga. O jei neatsisakysi - tai gailėsiesi pasekmių, kurios vėliau kils.

Gundymas - tokia krikščionybės sąvoka, kuri atrodo labai painiai ir paslaptingai visiems, kas nelabai supranta tą krikščionybę. O išties gi ta sąvoka labai paprasta ir nupasakojanti tokias situacijas, kur atrodo, kad labai smarkiai norisi kažką padaryti, bet jei padarysi - tai bus kokie nors spąstai ir paskui gailėsiesi taip, kad maža nepasirodys.

Tai kadangi žmonėms visokias šunybes daro Šėtonas, tai ir gundymą irgi daro Šėtonas arba visokie ten panašūs demonai. O kalbant be visokių ten absurdiškų mistifikavimų - tai gundymas yra visokios gyvenime atsitiktinai ar pusiau atsitiktinai pasitaikančios progos, per kurias vardan gana trumpalaikio ar neapgalvoto savo norų tenkinimo galima ilgainiui pakliūti į dideles problemas. Blogu atveju, žmogus, kuris pakliuvo į tas problemas, taip ir lieka nesupratęs, kodėl jis prisidirbo ir kaip, tad kaltina aplinkinius, o ne save.

Gundymas būna įvairių rūšių, kaip ant ko užkibsi, bet visada toksai, kuris paveikia žmogų per visokias jo silpnybes ir ydas. Žmogui kažko labai smarkiai norisi, jis dėl to nesusimąsto ir pasiduoda pagundai. O tai jį nuveda į blogus kelius ir dar didesnes pagundas ir baigiasi bloguoju. Taigi, visada gundymas būna nukreiptas į ydas, iš kurių kyla visokios nuodėmės.

Yra šios ydos, per kurias dažniausiai ir vyksta gundymas:

• Puikybė (garbėtroška) - paprastai gundymas eina per narcisizmą, kur žmonės iš garbėtroškos ir savęs pervertinimo daro visokias nesąmones, meluoja, be proto siekia valdžios, daro šunybes kitiems ir panašiai. Galų gale viskas baigiasi tuo, kad tokius nesaikingus puikybės apimtus narcus kiti žmonės ima laikyti žmonėmis-šūdais. Taigi, narcizas lieka praradęs ir įvaizdį, ir aplinkinių pagarbą, ir viską, kas jam buvo svarbiausia.
• Gobšumas - gundymas eina per nevaldomą potraukį pinigams ir turtams. Žmonės čia dažniausiai įsivelia į visokias vagystes, azartinius lošimus ar kokias nors piramidines schemas. Sunkesniais atvejais tokie žmonės gali tapti nesąžiningais vertelgomis, kurie išnaudoja aplinkinius. Per tokį elgesį galų gale žmogus dažniausiai praranda ir pinigus, ir laisvę, ir aplinkinių draugystę, ir lieka atstumtas ir pasmerktas.
• Gašlumas - gundymas vyksta per polinkį nesaikingai pistis su kuo papuola. Dažniausiai tokie anksčiau ar vėliau apsikrečia venerinėmis ligomis, AIDS ar dar kažkuo. Žinoma, ir šeimyniniams santykiams taip pat nebūna gerai, tad nervus irgi pasigadina.
• Rūstumas (pyktis) - žmogų patraukia į spąstus per tai, kad jis ar sukelia kokias muštynes, per kurias į kaulus gauna, ar ką nors sumuša ar sužaloja, dėl ko už grotų pakliūna, ar savo artimuosius sudaužo ir taip praranda. Pyktis yra nemažai bėdų prikeliantis dalykas, o kartais tos bėdos būna nepataisomos, pasibaigiančios sužalojimais, sulaužytais gyvenimais ar mirtimi.
• Pavydas (pagieža) - tai įvairūs gundymai per tai, kad kažkas geriau gyvena ir todėl reikia kažkam pridaryti šunybių, kad gyventų blogiau. Iš pagiežos kyla apkalbos, melai, intrigos, bet iš to kyla ir kitos bėdos - kartais ir vagystės, ir kiti nusikaltimai.
• Nesaikingumas (ėdrumas) - čia gundymas vyksta per visokius maistus, bet kartu ir per alkoholį. Šitam pačiam gundymui priskiriami ir gundymai visokiais narkotikais, kurie gali būti kraštutinai pavojingi.
• Tingumas - per nieko nedarymą ir tikėjimąsi, kad čia kiti turi už tave kažką padaryti. Klasikinis atvejis - "man blogai, tai kodėl aš turiu kažką daryti, čia jūs blogi, ką jūs padarėt dėl manęs?"

Kaip matome, išties visa tai tėra neapgalvoto, neracionalaus elgesio scenarijai, kurie žmonėms gali pagadinti gyvenimus. Todėl krikščionybėje yra susiformavę ir atvirkšti, racionalaus elgesio scenarijai:

• Nuolankumas, priešingas puikybei - jei nelaikai savęs kažkokiu ypatingu, tai ir neprisidirbi ir netampi visų nekenčiamu narcizu
• Dosnumas, priešingas gobšumui - jei gali savo turtu dalintis ir neturi turtams potraukio, tai nepakliūni ir į visokius gobšumo spąstus
• Skaistumas, priešingas gašlumui - jei pisiesi tik tada, kai gerai pažįsti žmogų, tai išvengi ir visokių ligų, ir skandalų
• Romumas, priešingas rūstumui - jei sugebi save nuraminti, kai tave supykdo, tai išvengi ir blogų pasekmių, kurias gali pridirbti
• Meilingumas (kitų priėmimas), priešingas pavydui ir pagiežai - jei gali džiaugtis kito žmogaus laimėjimais ir pasiekimais, tai ir savęs negrauži, ir kitiems gyvenimo negadini
• Saikingumas, priešingas ėdrumui (nesaikingumui) - apsaugo nuo daugybės visokių ligų, kurios itin kamuoti pradeda nuo amžiaus vidurio - pradedant visokiomis širdies ligomis ir baigiant banaliu alkoholizmu
• Uolumas, prie6ingas tingumui - tai stengimasis daryti reikalingus darbus, kad ir kaip sunku būtų ir nesinorėtų, jis padaro gyvenim1 laimingesniu visiems

Nors štai taip giliau pažvelgus, visos šios ydos, nuodėmės ir su jomis susiję gundymai yra labai aiškūs ir racionalūs, ant jų labai lengvai pasimauna visokie davatkos. Taip yra dėl to, kad davatkų esmė - apsimestinis, feikinis religingumas. Todėl visokius lievus krikščionis labai lengva trolinti, kalbant gundymų tema - tada jie pradeda šnekėti kliedesius ar paaiškėja, kad išvis nieko nesupranta. Blogiausiu atveju, paklausinėjus apie gundymus ir jiems priešingas dorybes kiek daugiau, galima susilaukti kaltinimų, kad esi Šėtono išpera.